Dedikacija mokytojui

Kartoju sau, kad viskas, kas nutinka, turi savo prasmę. Kartoju sau, kad nebesu tas žmogus, su kuriuo tu susipažinai prieš daugiau, nei dešimt metų. Esu geresnė versija to žmogaus. Kartoju sau, kad turbūt niekas kitaip ir negalėjo susidėlioti. Kartoju sau, kad viskame yra tiek daug ramybės, kiek jos atsinešame su savim.  

Visi kartoja, kaip svarbu save mylėti, bet ne taip dažnai mus to moko. Tu mane mokei ramybės. Tos kosminės tylos, per kurią ir bendravom kelis paskutinius metus. Tiek daug išmokau iš tavęs net to nepajausdama. Išmokau apie laiką ir Majų kalendorių, cikliškumą ir prasmę. Išmokau, kad esam tik energijos pliūpsniai apriboti laiko ir erdvės. Ir galbūt todėl vis dar taip sunku tave paleisti. Galbūt todėl, vis dar rašau tau laiškus. Galbūt žinau, kad vis dar skaitai juos…