Pradžia / Radikaliai
 

Gervės...

Ona Gaidamavičiūtė
2020 m. Balandžio 07 d., 12:07
Skaityta: 50 k.
Onos Gaidamavičiūtės nuotr.
Onos Gaidamavičiūtės nuotr.

Kiekvieną pavasarį pamačiusi jas šalia arimuose
galvoju, gal tai mano protėviai...tėvai vaikščioja, sugrįžta...

Tikriau jų elegantiški siluetai iš ūkanų rytais pievose ar arimuose išnyra, pasitinka patekančią saulę… Ir į jas, į tas pačias ūkanas, subrenda atgal vakare paskui besileidžiančią saulę…

Nuostabiausia yra gervių giesmė, savotiškas šauksmas,
keliais akordais ataidintis...Susiliejantis su stirnų siluetais ūkanose... Nelyg sapne…

Komentarai
  • Algirdas
    2020 m. Balandžio 08 d., 08:51
    Tėviškės laukuos godoja gervės, lyg mūsų sielos, vis besiilginčios kažko, vis besitikinčios kažko, vis lyg ir randančios, ir tebeieškančios...