Neveža tarp slibino dantų įstrigęs troleibusas

KRANTAS

ant smėlio
žuvėdros pėda
it valtis ištraukta į krantą
sukasi vanagas ratu
aštrūs sparnai pjauna dangaus stiklą
---
akių dugne tas pats smėlis
rūkas
paklydęs miške

KAS

neveža
tarp slibino dantų įstrigęs troleibusas
lėkšto anekdoto inspiruotas juokas
kubatūros vergai žiūri į dangų
ir negali pagauti net musės
ant betono sienos
ištatuiruota liūdna vienatvės ataskaita
rūgšti diena įvardinta saldžiu sirupu
prisimink
kas užrakino duris
ir įkalino tave

AIŠKUMAS

dangus tik profilis
tik vaizdas iš šono
į kitą pusę žiūrinti akis
---
nudažę tik pusė sienos
netapsime žvaigždžių pilna statine
vis dar esame kambaryje
nors laukas žymiai platesnis
---
ir laisvas šuolis sumeluotas
tik dar nesuvaldyta žolė
maištauja duobės
ilgėja šešėliai
trumpėja žingsniai
auga tvora

VAKARAS

jau vėlu
parko vartelius
užtrenkė vėjas
nepasiduodu
ir vėl suradau
vaikystės takelį
į dangų

RYTAS

mėnulis sviedžia kamuolį
sudreba siena
atšoka tinkas
atviros plytos šiepia dantis
dar nepastatytas dangus
žemose gatvėse
pabunda oro pilys

Vilnius, 2020 m.