Tavęs ilgiuosi nebėr su kuo kalbėtis

Tavęs ilgiuosi nebėr su kuo kalbėtis -
naktyje
o žemė ta godi
ir tyli
bet ji gyva
ir sugrąžina kas prarasta -
pavasario žydėjimo ryte
grąžina man tave žolės skaidria šviesa
ir pelenais
šviesa -
tai ji tau sugrąžins mane - tavęs ilgiuosi -
išgriauk tą sieną ji tokia plona -
padėk man siaubti vandenyno ūžesį
ir klaiką
padėk nusiaubti liūdesį
kurs gelia kaulus -
padėk sugriauti viską
ir mane

02.13 d

/

Taip tyliai vaikšto
ant pirštų galiukų
mano kambarėlyje
naktimis
mirusieji mano draugai
kurie žino
koks brangus tas mano miegas -
išplėštas iš nemigos -
- šnabžda pasakoja -
man savo bėdas ir vargus -
vienas sako
žinai aš staiga pradingau
nežinau kur esu dabar
kitas sako aš suvaškėjau
aš dabar esu žvakė kur ant tavo darbastalio
kitas rauda be garso -
suplėšė mano krūtinę nemeilės liepsna -
aš sudegiau
dabar esu feniksas
kylu aš iš tavęs
vėl į viršų -
jie tyliai vaikšto ir kalbasi -
aš miegu miegu ir miegu
bet jų žingsnius girdžiu
ir jų kalbas
kaip vėjas girdi
medžio paskutinius
savo mirusius lapus rudenį
aš gera jų klausytoja –
esu jiems atidi -
esu arti -
pasiekiama
    
/

Kiti jai sako –
vasara praėjo
pasibaigė
ne ne -
ji netiki –
sako taip
aš kažką sapnavau -
tarytum žalias vėjas
mane supo kažko prašė maldavo
kamavo gležnus mano žiedlapius
o dabar aš esu mirusi –
bet gerai kad
nežinau šito tikrai
aš dabar tik kitus sapnuoju sapnus -
aš niekada ir nebuvau atsibudusi -
juk aš esu rožė

/

Kai manęs liks tiek mažai
maždaug tiek kiek vėjas
smėlio pripusto
pro uždaryto lango plyšius
per ilgą vasarą
kai manęs liks tiek mažai
kad galėsi sušildyti
vienos rankos delne
kai manęs liks tiek mažai
nešiokis mane
kišenėje
galvok aš esu kriauklėje
galvok -
ji mane saugo -
ji bus tokia glotni
tavo pirštams