Trečią valandą naktį taip tylu
kad jau išgirsti
kaip atskrenda iš labai toli
pavasario raganos
mūsų širdžių pakutenti
plaukų ištaršyti
iškasti kam duobę juodžemyje
kam vainiką numest iš debesų
karališkai žvainą vainiką
ir jauną mergaitę
kurios akys juokiasi
jos atskrenda slėpdamos gėlynus sijonuose
lašai lietaus laša nuo jų išplėstų
akių nuo plaukų nuo blakstienų
žėri vasario tamsioj tolumoje
tos kaitriosios ugnys vilionės
jos apgaus nukamuos privers kvatoti - - -
vėlu sakau vėlu
mokyti mane šviesiai gyventi
išmokykit mane
šviesiai numirt
taip šviesiai kaip miršta purienos
šaltose pavasario
upėse
2020 m.