Aš esu nesusipratimas Dievo
aš esu Dievo žaislas.
aš esu dar viena
Dievo nesąmonė
tai kam gi aš tau
Viešpatie esu
tas trumpas nesusipratimas
ar tau reikia mano kaukolės tuščios
smėlyje po tūkstančio metų
ar genų kurie kaip vijokliai
apauga medžius
reikia aš galvoju tau mano kūno ir kraujo
gal aš geras kūrinys gal geras
o man kam reikia tavęs
tavęs reikia tavęs
visi gers ir verks
ašarų
klanai bus čia ant žemės ašarų klanai
kada tu mane pritrenksi
ta lazda iš Leonardo da Vinčio paveikslo
tu žinai iš tų klanų ašaringų
tik vienas karvelis
klajūnėlis
numalšins savo troškulį
tik vienas karvelis
karvelėlis
- - -
jeigu aš numirsiu
vakar širdis stojo
xxx
Ačiū tau Viešpatie už saulę
galvojau eidama namo
ačiū už saulę
ačiū už saulę
kuri mano akyse plieskia žaibais
ačiū už saulę
nežinau ar atimsi ją iš manęs
ar paliksi
ar gal paliksi - - -
bet ačiū už saulę - - -
ir mano medį man palik
jis toks vienišas
kaip Paskutinės vakarienės
paveiksle
xxx
Aš būsiu rudenio žolė
žolesnė net už žolę -
aš rudenio sausa žolė
po Tavo akmenine pėda
pilkai išblėstu - -
kaip rudeninio laužo
pelenai - - -
- - - puota užgeso
išsivaikščiojo svečiai
o mano laime prakeiktoji
nesiek kopėčių
ar nematai
kad lipa žemėn
tylieji sniego angelai
xxx
jau šviesu
ilgai aš laukiau aušros
prie griūvančios pilies sienų
stovėjau
dirbau sargybiniu
saugojau - - -
savo sielos skaistumą
ir skausmą nepaliestą
nemanyk kad mano ašaros
bus neatlygintos
laiko yra
jie gali palaukti -
tie kurie sveria
kiek ir kam
ir kodėl
pamatuoja atmatuoja
nukerpa
aš irgi lošėjas
bet partiją prakišau
ir gabiausieji ir geriausieji gali
prasilošti iki tų paskutinių dviejų monetų -
kurias uždės ant akių -
tai nėra svarbu
nesvarbus laimingas likimas ar nelabai
nei kiek prisigrobęs turi prabangos
meilės skurdo ar
grožio
ne tai juk
ne tai
svarbiausia buvo nesutrikdyti
šventojo
gyvybės medžio pabėgimo
aukštyn
medis siunčia dangaus
vandenynui
mūsų slaptus signalus
lik ramus
apkabinęs auksinį medį
savo saulėta
siela
kas gi buvo blogai -
ar saulės truputį
per daug
ar nevilties kiek
mažoka - - -