ŽVAIGŽDŽIŲ KELIAS

Stipri vaiduoklių trauka. Dosnus dangus iškilminga kaminų rikiuote pagerbė Dravenio vizitą. Aukštas lygis. Nakties protokolas. Sustoti draudžiama, neverta atsigręžti atgal, stogo linija visada išliks tiesi, be įrėmintų laimėjimų, be kometų galerijos žavesio.

BEŽVAIGŽDŽIAI

tuštėja gatvės
judėdami pirmyn bėgame atgal
kai naktį užgęsta dangus
vedini nugriuvusių paminklų lipame ant stogų
ryte praradę žvaigždes
svajojame apie žydinčias obelis
ir sudegame išaušus

SCENA

kai tampame svetimi girioms dieviname betono džiungles
tarpuvartė atveria vaidybos laisvę
be suflerio pagalbos išmokstama kalbėti aiškiai paprastai
žiūrovų skaičių padidinus iki nulio
pasiekiamas aukščiausias tragedijos taškas
ir jau netrokštama nusibaigti

JAU

iš debesų liūno brenda aukšta žolė
tirpsta rausvas saulės aksomas
mėnulis it tolima pilis
neskrenda žvaigždės
tvoros
ir kietas asfaltas
gęsta pavargę langai
stotelėje šąla naktis
tik kaminai vis dar taikosi į dangų

KAI

stogas užrakintas
galima ramiai gerti mineralinį vandenį
nesuras tavęs snaigės
nepavys įstiklinti balkonai
pamiršęs debesų adresą
rūdysi it senas lietaus vamzdis

VILTIS

kai sudūžta durys
nelieka šukių
ant laiptų nukrenta sienos šešėlis
užklodamas atvirą bedugnę
jau galima pakilti iki paskutinio aukšto
abiem rankomis įsikibti į turėklus
ir skristi iki debesų

ROMANTIKA

kai neliks stiklinėje arbatos
patvins stalas
išplauksime nesulaukę ryto
vėjas atneš sparnus
migla apkabins
paslėps skausmą
ištirps namai
užges širdis
girgždės išlaužtos lubos
naktis jau nestatys sienų prieš akis
nepaklydę
ieškosime žibuoklių

Vilnius, 2019 m.