Parašyk man laišką ant svetimo voko, kaip tada, kaip tada parašei... Parašyk, kad mylėjai be proto. Bet aš kalta, visada ir per amžiaus, aš kalta, aš juokiausi iš tavo infarkto.
Tu paskambinai, aš - pasakiau, kad niekai tas infarktas ir stentai, kad meilė yra svarbiau, o infarktai tai ne mano sritis...
Tu gyvuly, vagie, pederaste. Šiukšle tu.
Aš pasakiau.
Aš mylėjau.
Aš pasakiau.
Aš buvau.
Absoliučiai viena.
Lietuvos režisierius.
Dabar sau režisuok smrt repeticijas
Arba ką nori.
Žinau, tau patinka baletas.
Tai štai. Miruolių gulbių scenarijus.
Parašyk man ant svetimo voko -
juk tau mano ašarų buvo
visada per mažai
Iki alkūnių, iki kelių verkiau to prakeikto skambučio,
gerai jog niekada niekada jos ne tavo - -
ne tau -
mano ašaros.
2018-08-04
Aš grįžau ir man labai šalta.
Dar niekada man nebuvo taip klaikiai šalta
Vilniaus viduryje
rugpjūčio pradžioje. Niekada.
Taip lengvai, kaip mano Kristus
Galilėjos ežero vandeniu -
aš slidžiais žalių tiltų turėklais ėjau,
aš jais ėjau,nes tikėjau,
lengvai,nes aš tada neabejojau
niekuo
savimi aš neabejojau
- - tai esmė -
ak, kaip mylėjo mane karštai,
kaip nemylėjo aistringai,
kaip nekentė kaip draskė mano
sijonus tarsi širdį
jie klydo jie klydo visada
nes širdis tai ji plaka garsiai,
bet ji
kažkur kitur
jiems nerūpėjo nerūpi nerūpės - -
dar įpilk to pigiausio šampano pasaulyje,
nudaužk tu tą butelį,
kruvinomis lūpomis gerti tikriau -
juk tada jau beveik išgeri ir užsigeri
gyvenimo šlykštybe
-------
mano mergaite
tas vynas
jis blogas jis visiškai ---
blogas
mano mergaite
2018 08-03 19.52