KAMBARYS
palangių šešėliai
piešia jūrą
pamirštą uostą
smėlėtą pakrantę
pelargonijų žieduose
skęstančią vaikystę
- - -
prabėgs dar viena diena
nebus jokio atlygio
tik buvimas
IŠMINTIS
kai lietus aptemdo stogus
žemė sugeria balas
nelieka ir debesų
gyventi lengva
pamiršus vandens skonį
- - -
skrenda batai
senus šaligatvius
išardė žolė
VIENATVĖ
ateina sienos
tvoros
įkyrios mintys
negelbsti dienos
naktys
- - -
dvi akys
o mėnulis vienas
ATRASTA NAKTIS
lietus
sidabro siūlais audžia darganą
sudegė sena valtis
švyti žarijų patalai
bunda apsnūdęs rytas
- - -
išblėso laužas
žvyrkeliu atplaukė giria
TROŠKULYS
kai lietus aptemdys protą
ir žolė suremontuos kiaurą valtį
plauksiu pas pingvinus
atsigerti mineralinio vandens
- - -
ledynuose nereikės apsimesti sodininku
ir skinti šaldytas braškes
Vilnius, 2018 m.