Akimirkos erdvė V

57

atskiri atskirti
nesujungti nesujungiami
keliautojo žingsniai
aplenkia gyvenimą
įveikdami nematomą barjerą
- - -
už ribos
kelias tampa tiesus
nes ties paskutiniu posūkiu
nukrenta visos atramos
ir tiltai praradę tvirtumą
skrieja į žvaigždes

58

dirvonuojame kasnakt
nes tušti laukai atsparūs laužų burtams
ir kol liepsnos apšviesti akmenys derasi su vėju
pabunda ankstyvas rytas

59
šviesūs krūmai ragina žolę augti
pasiekti klevų lapus
- - -
į debesis ištiesiu rankas
gaudau pušų šakas

60

kai iškertamas šilojus
kankorėžiai tampa daug sunkesni

61

žiūrime į tamsą
nematydami paslėpto miško
atsirėmę į miglotas daubas
ieškome aplinkkelių į laisvę

62

vieškelis į pakelės griovį
nusviedė paklydusią galvą
iš akių dygsta eglės
laukiu šlapdribos
lietaus

63

ištirpus sniegui
neverta galynėtis su kelmais
verčiau taikiai susitarti
kada vasara ateis

64

nereikia vaišių
laiko skerdykloje
galima blaiviai suvokti
svaigų gyvenimo džiugesį

65

kasdien
eidami tomis pačiomis gatvėmis
darome kitokias klaidas
nesugebėdami atskirti
pergalės nuo pralaimėjimo
- - -
užribyje
namai
kuriuos palikai
vaikystės komiksuose

Vilnius, 2018 m.