Pradžia / Radikaliai
 

Akimirkos erdvė III

Pirmoji ir paskutinioji akimirkos trunka itin ilgai, nes jų visai nėra.

Algimantas Lyva
2018 m. Kovo 02 d., 09:17
Skaityta: 29 k.
(C) Mindaugo Peleckio nuotr.
(C) Mindaugo Peleckio nuotr.

43

abejoju
liga
senatve
mirtimi
paslaptimi už vartų
- - -
atgimsiu griuvėsiais
tviskančia šuke
alumi

44

danguje nėra langų
drąsinanti mėnulio šypsena
ragina šokti aukštyn

45

kai nutirpsta sniegas
iš asfalto
be ragų
nagų
uodegų
išlenda duobės
- - -
velniškai kietos

46

nevilties riksmu aplimpa laiptinės tyla
kai koridoriai it raktus pameta duris
ir neskaudi betono ašara
aplenkusi sienas
krenta į turėklų duobę
gelmėje ieškoti atramos

47

atslūgo parketas
užgeso elektros lemputės
kiekvieną vakarą
užmigti tenka be aiškaus plano

48

į kalnus kopia aukšti medžiai
bet viršūnę pasiekia
tik lėkštas kokteilių ledas

49

vartai
ne atrama tvorai
tik basliai
patikimai saugo
dirvonuojantį lauką
- - -
kirtikliais išakėtose lysvėse
drąsiai noksta valgomos daržovės

50

apakęs nuo sienų tylos
baimingai girgždėjo parterio veidas
- - -
prožektorių dulksnoje skendo atvira scena
slėpdami instrumentus repetavo šešėliai
- - -
gražu
be vokalo
smagu kai smogia
elektrinės gitaros
be stygų

51

traukia magneto tamsa
varnų riksmai
nurimki
įvertink naktį kaip pergalę
ir kai nukauti debesys priartės
prie pamestų namų
papurtyki galvą
ant asfalto nukris krištolinė kaukolė
ir tu sugrįši atgal
į Valhalos laukus

52

kai nepareikalavęs nė cento
laiko įkainotojas vėjas
atiduos visus dirvonus
- - -
paprašysiu
akmens freskų
miglotų daubų
nakvynės pelkėje

Vilnius, 2018 m.

Komentarai