The third hour of the night is so quiet,
That you can hear coming from very far away them,
Spring witches
To tickle our sleeping hearts,
To pull our hair,
To dig a pit in black soil,
To drop a garland from the clouds
Easy as the wind into your arms,
Garland of kingly white eyes
And a young girl whose eyes are laughing
They arrive hiding flowerbeds in their skirts,
And drops of rain drip from their expanded wings,
They sparkle in the distance a dark February
Those warm eyes of seduction,
They will cheat they will shatter they will make you laugh and laugh - - -
It’s late, I say,
it’s late, so,
Teach me to live light,
Teach me to die light
As bright as it never happens,
Trečią valandą naktį taip tylu
kad jau išgirsti
kaip atskrenda iš labai toli
pavasario raganos
mūsų širdžių pakutenti miegančių
plaukų nurauti
iškasti kam duobę juodžemyje
kam vainiką numest iš debesų
lengvą kaip vėjas į glėbį
karališkai žvainą vainiką
ir jauną mergaitę
kurios akys juokiasi
jos atskrenda slėpdamos gėlynus sijonuose
lašai lietaus laša nuo jų išplėstų
sparnų
žėri vasario tamsioj tolumoje
tos kaitriosios akys vilionės
apgaus nukamuos privers kvatoti - - -
vėlu sakau vėlu
mokyti mane šviesiai gyventi
išmokykit mane
šviesiai numirt
taip šviesiai kaip niekad
nebūna
Dalia Jaz, Poezija 2017.02.04. 03.32
Translated by Mindaugas Peleckis.