- Dar nežinau, bet greitai žinosiu... Beveik oficiali istorijos versija teigia: po tvano buvo viena tauta ir viena kalba, ir, be abejo, viena statyba. Į dangų kilo patogūs, modernūs aukšti pastatai. Tik keista, kad statybininkai buvo taip žiauriai nubausti. Už ką? Galbūt Aukštesnės jėgos nemėgo dangoraižių ir sudaužė bokštą... – postringavo Dravenis.
- Kas gyveno Babelio bokšte? - nenurimo Guru Guru.
- Teigiama, kad atseit ypač nedora ir nuodėminga moteris (neabejoju, kad tai buvo kilni dievaitė), ir jokių gyventojų, o pastatui nugriuvus, statybininkai patraukė į kitus kraštus, kur buvo nauji užsakymai, garantuotas finansavimas, pagarba ir saugumas... Taigi, ant „nusidėjėlės“ kaktos buvo ištatuiruotas žodis - Paslaptis. Greitai ši paslaptis bus atskleista.
- Ir kokiu būdu?
- Prisijungsiu prie noosferos, informacinio žemės lauko...
- Ar jau prisijungei?
- Sekundėlę...
- Ar jau?
- Taip! – atgijo Dravenis, - į mano smegenis jau plaukia šiurpus paslapčių srautas...
- Kokia gėda! Esi šarlatanas!
- Aš poetas! Aš tik norėjau vaizdžiai ir įtikinamai pasakyti: mokslininkai ir paprasti žmonės nemėgsta paslapčių, nes viskas turi būti paaiškinta, aprašyta, išnagrinėta, o kas netelpa į "stalčiukus" - arba ignoruojama arba išplūstama. Aš abejoju, kad buvo Prokalbė, viena žmonijos kalba... Manyčiau, kad buvo ne vienas, bet keli kultūros židiniai, centrai...
- Sakoma, kad buvo 11 Babelio bokštų...
- Taip, Guru Guru, buvo dangoraižių miestas...
- Super... O kodėl 11?
- Guru Guru, keistas klausimas. Klausi to, ką pats pasakei. Nereikia gudrauti, nes tu, tik tu gali atskleisti sakralinę ir matematinę šio skaičiaus prasmę. Ir antras klausimas: kur išvyko 11 bokštų (dangoraižių?) statybininkai? - paklausė Dravenis.
- Į 11 dievų šventyklą. Pasitarti.
- Man regis, kad statybininkai nuvyko į Lietuvą pasitarti su Žalčio kulto adeptais, ir pastatė Jūratei gintarinius rūmus, kuriuos sudaužė Perkūnas. Nereikėjo kilmingai dievaitei pamilti paprastą žveją Kastytį... Koks neapdairumas... Todėl visai logiška, kad Perkūnas sudaužė ir Babelio bokštą, ir ta paslaptinga „nusidėjėlė“ (Jūratė?) buvo žiauriai, ir itin urbanistikai, nubausta.
- Gal Patrimpas sutrypė?
- Štai pagaliau atsakymas - Babelio bokštą sugriovė Patrimpas, Perkūno ir Pikuolio draugas ir bendražygis. Bet aš nesuprantu, nejaugi Babelio bokšte gyveno Jūratė, ir kai buvo sugriauti visi (11?) dangoraižiai, nusiuntė statybininkus į aisčių žemes, tiksliau jūras (po vandeniu saugiau!) pastatyti gintarinius rūmus. Ar taip? Aš jau paklydau laike, įvykiuose, personalijose ir greitai pamiršiu net savo vardą. Siaubas! Tiksliau – noosfera!
- Kadangi tuometinė valdžia tik popieriuje buvo parašiusi apie 11 bokštų, o realiai buvo vienas, ir tas apgriuvęs, tai beliko nugriauti, nes jis buvo pavojingas gyventi.
- Šaunuolis Patrimpas. Valio! Ir dar klausimėlis: o popierius buvo atvežtas iš Kinijos?
- Ir taip, ir ne...
Dravenis pasviro, atsitrenkė į sieną ir nugriuvo it Babelio bokštas – be dievų pagalbos ir bausmės. Gal todėl, kad buvo nekaltas?
- Ir taip, ir ne, - patikslino Guru Guru.
Vilnius, 2016 m.