Eleksyras

- - - - - - -
- - - - - - -

- Tik nereikia dramatizuoti: aš ne vaitoju... Man reikia eliksyro? – guodėsi Dravenis, - o koks tavo eliksyras?
- Mano eliksyras? Mirties ir gyvenimo kaip vienovės suvokimas. Laikinumo pajauta, - tarė Guru Guru.
- Tavo eleksyras - mentalinis... Ar tu mentalistas?
- Eli ksyras iš arabų kalbos žodžio al-‘iksīr, medicininiai milteliai. Mentalistas - toks buržujų serialas.
- Kietai ir tiksliai... Na, o apie save pasakysiu tavo žodžiais:

Keista būti poetu
(jei toks esi)

M.P. Nestosiu į angelų sąjungą, psl 16.

- Keista nebūti poetu. Keista neberašyti eilių. Tada jas kažkas ima rašyti ir pasirašinėti tavo pavarde. Sveika, šizofrenija.

M. Peleckis, Rinktiniai pokštai, vienintelis tomas, p. 311

- Pagaliau atverstos slaptos knygos, ir tai kas buvo paslėpta, tapo akivaizdu... Bet aš aklas ir negaliu dieną matyti žvaigždžių... – sukluso Dravenis.
- Paslapčių nėra. Viskas atvira. Pasaulis neužvertas... - nusijuokė Guru Guru.
- ... bet gali įeiti tik į savo namus... – įžūlokai pertraukė Dravenis.
- Viskas yra Namai.
- Tai ne tavo namai... Ar žinai, kad atėjęs svečias visada paklausia: "kas esi Tu?"
- Visur mūsų Namai. Visa visata.
- O jeigu - ne visi namie?
- Na va, tu pripažinai pagaliau - Namie. Visi, ne visi, kas ten juos visus suskaičiuos, mažutėlius.
- O jeigu kalbama apie vieną asmenį? Jeigu pas mane ne visi namie? Ką daryti? Nuo ko pradėti? Ir kur sustoti?
- Įsibesti save į žemę ir nejudėti, žiūrėti įkypai į dangų, justi vienovę su debesim.

Dravenis daugiau neklausinėjo, nes pagaliau sužinojo slaptą eleksyro paslaptį.