PABAISA
iš tolimo dangaus nuvirto baltas šerkšnas
vėl prie sienos
noriu įeiti
negailėdamas batų spardau tinką
apspurusias sudraskytais kraštais suklinka debesys
stogais sprunka išgąsdintos snaigės
- - -
išgėręs skystas išsprogusias akis
tampau nematomas
degančia ranka nušvietęs šaligatvį
žingsniuoju gatve
nuklota kalbančių galvų šešėliais
- - -
esu niekšas bet svajoju
atšokęs nuo tvankių minčių pasijuntu padugne
tegul vėjas švaisto mano dvasios sidabrą
jau praloštas gyvenimas
sunaikinta kūryba
degsiu poliariniame lauže
blankiai
neišraiškingai
Vilnius, 2016 m.