Fantastai ir konkursai. Žemaitijos fantastai

FANTASTAI IR KONKURSAI

Kokie būtų mūsų fantastikos mėgėjai be įvairių konkursų? Apie tai turbūt nesusimąstėme ir tokių minčių turbūt dar nekilo niekam. Kaip atrodytų Lietuvos fendomas (fantastikos mėgėjų bendruomenė) be įvairių atrakcijų, jų baigtį lydinčių prizų ir kitų dovanų, ir, galų gale – be renginių, sunku būtų netgi nuspėti. O vis dėlto, būtų įdomu sukurti alternatyvaus fendomo modelius ir juos aprašyti, bandyti įsivaizduoti kaip viskas galėtų atrodyti. Bet prieš tai neišvengiamai reikėtų apžvelgti koks tas lietuviškas fendomas su visais tais konkursais, įvairių topų rinkimais, premijomis ir prizais, nugalėtojais. Kokia tų reiškinių įtaka visai krašto fendomo plėtotei?
Ko gero, galima tvirtai teigti, visų tų dalykų pradžia – pirmojo fantastų klubo gimtis Vilniuje. Žinia, kad pirma Lietuvos  fantastikos mėgėjų organizacija buvo įsteigta Gedimino Beresnevičiaus ir kitų bendraminčių iniciatyva Vilniuje, gūdžiais stagnatoriško socializmo statybų metais - 1979 -10 - 02.

Pirmieji bandymai organizuoti fantastinio pobūdžio konkursus neišvengiamai siejami su VFK „Dorado“ ir „Žinijos“ draugijos rengtais konkursais „Žmogus ir visata“, į kurio sudėtį apie 1982 m. buvo „inkorporuota“ ir fantastika. Ilgainiui šiam konkursui be su mokslu, o ypačiai astronomija, modeliavimu ir kitais panašiais susijusiais dalykais buvo pateikiami ir mokslinės fantastikos literatūriniai kūriniai, fantastiniai piešiniai.

Vilniaus fantastų klubas „Dorado“ aktyvistai tarybiniu laikotarpiu iki pirmųjų „Lituaniconų“ (1990 m.) organizavo specialius seminarus fantastikos mėgėjams, kurie tapo būsimųjų fantastikos mėgėjų suvažiavimų preliudija. Be abejonės, kad tokių renginių metu vyko vienokie ar kitokie konkursai ir atrakcijos, nugalėtojai buvo apdovanoti dovanėlėmis, jiems įteikti diplomai.
Vilniečiams pradėjus leisti fenziną „InfoSFera“, atsirado ir kitokių sumanymų. Pirmasis – jau visai savarankiškas „Dorado“ apsakymų  konkursas, pradėtas organizuoti nuo 1989 m. “Dorado” apsakymų konkursas įvyko kelis kartus, jo rezultatai būdavo skelbiami „Infosferoje“.

Pradėjus organizuoti kasmetinius „Lituaniconus“, šios fantastų šventės neapsiėjo be įvairaus plauko konkursų, turnyrų ir atrakcijų. Dažniausiai renginio metu, o vėliau ir gerokai prieš jį  buvo paskelbiamos tų konkursų temos, dalyviai siųsdavo ar kitokiu būdu pateikdavo sukurtus darbus vertinimo komisijoms. Dažniausiai rengti literatūriniai, fantastinių miniatiūrų, o retsykiais ir fantastinio pobūdžio piešinių konkursai. Pirmųjų konventų organizatoriai skatino fantastikos mėgėjus aktyviai dalyvauti fantastinės kaukės, fantastinio spektaklio konkursuose. Neretai konventų metu vykdavo ir įvairios akcijos. Viena tokių – iliuminati stiliaus užduotys. Tačiau dažniausiai būdavo apdovanojami įvairių fantastinių vaidmenų arba kortų žaidimų turnyrų nugalėtojai. Apdovanoti žaidėjus tapo įprasta tradicija. Be žaidimų ir vaidybos dabar neapsieina nė vienas fantastams skirtas renginys. Per paskutiniuosius du dešimtmečius prieš prasidedant konventui tradiciškai skelbiamas „Lituanicono“ emblemos konkursas. Laimėjusioji emblema tampa renginio vizitine kortele.

Be įprastų ir daugmaž visiems suprantamų reginių „Lituaniconuose“ anksčiau suorganizuoti ir kitokio pobūdžio konkursai, viktorinos ir atrakcijos. Labiausiai prigijo „Protmūšiai“, kuriuose susigrumia aktyvūs ir galvoti fantastai, o nugalėtojai, be abejonės, apdovanojami įvairiais prizais. Anksčiau fantastų renginiuose būta ir kulinarinių sumanymų („fantastinio sumuštinio konkursas“). Nuo vienintelio Lietuvoje „Eurokono“ laikų (1996 m.) kurį laiką kas porą metų Vien mano iniciatyva buvo surengti šeši kartografinės fantastikos konkursai „Pasaulis jums“ ir vienas – „Terra Incognita“ (2016 m.).  Dalyviai dažniausiai turėdavo kontūriniuose fantastlapiuose pavaizduoti savo išgalvotas šalis arba pagal išankstines tokio konkurso sąlygas sukurti specialų kartofantijos kūrinį. Būta užduočių, kai fantastai kūrė pasaulius nuo nulio. Tai, ko gero vienintelis tokio pobūdžio konkursas, gyvavęs ne tik Lietuvoje, bet ir apskritai visame pasauliniame fendome. Deja, sumanymas ilgainiui prarado populiarumą ir jo organizavimas net devyniems metams buvo visiškai nutrauktas. Tik Gabrieliaus Edvino Klimenkos iniciatyvą galų gale vėl atgaivintas.

Buvo nutrūkę ne tik kartografinės fantastikos konkursai. Jei prisimintume ir kitus Lietuvos fendomo įvykius, kadaise būta VFK „Dorado“ organizuotų literatūrinių ir piešinių konkursų „Už realybės durų“, kuriam pavadinimą padėjo sukurti šių eilučių autorius. Vienais metais (2002 m.) konkurso nugalėtojų kūriniai (apsakymai ir piešiniai) buvo publikuoti specialiai Gedimino Beresnevičiaus iniciatyva sudarytoje knygelėje „Už realybės durų 2002”. Ir tai ne vienintelis tokio pobūdžio konkursas, kurio darbai buvo įkūnyti knygos pavidalu. Labiausiai žinomas „Geriausios lietuvių fantastikos“ (GLF) konkursas, organizuotas nuo 1997 m.  ir nuo 1998 m. buvo išleistos šešios GLF knygos su šių konkursų nugalėtojų kūriniais.  Paskutinį kartą GLF rinkinys pasirodė 2007 m. Po to konkursas „užgeso“. Priežastys kodėl taip nutiko nėra tiksliai žinomos. Manoma, kad ilgainiui gerokai priblėso dalyvaujančių konkurse aktyvumas, suprastėjo ir pateikiamų kūrinių kokybė. Tikėtina, kad knygas leidusiai amžinaatilsį „Eridano“ leidyklai nebuvo paranku leisti lietuvišką fantastiką, nes ji nebuvo ir nėra paklausi, lyginant su užsienio autorių fantastikos kūriniais...

Galima teigti, kad GLF rinkiniai ir anksčiau paminėto konkurso „Už realybės durų ” knygelė – ne vieninteliai bandymai publikuoti konkursinius kūrinius knygų pavidalu. Dar sovietiniais laikais G.Beresnevičiaus iniciatyva pasirodė fantastinių apsakymų rinkinėlis „Turangitas“ (1988 m.), kurio nemenka dalis sukomplektuota iš „Žmogus ir visata“ konkursams pateiktų ir prizines vietas laimėjusių autorių kūrinių. Panašiai nutiko ir su vėliau (1996 m.) išleista „Šviečiančia  strėle“, kurios sudėtyje nemažai „Dorado“ ir „Žmogus ir Visata“ konkursams siųstų apsakymų bei piešinių.

Tačiau dažniausiai konkursantų kūriniai buvo publikuojami įvairiuose fenzinuose: „Infosferoje“, „Dorado“ raganose“, kurių redkolegija rengė ir savo įvairius konkursus (fantastinės patarlės ir kitus – leidinio autorės gali papildyti ir patikslinti visų savo sumanymų sąrašą). Dalis kūrinių pasirodė Pakruojo fantastų leistoje „Varūnoje“. Beje, Pakruojo fantastų klubas „Selija“ organizavo vietinius „Žmogus ir Visata“ fantastikos konkursus. Jie pirmi respublikoje pradėjo organizuoti vien fantastinės dailės konkursus. Pirmas jų - „Ufonauto portretas“ (1992 m.). Konkurso dalyvių piešiniai publikuoti „Selijos“ fenzinuose.

Galima paminėti ir kitus ne mažiau svarbius Lietuvos fendomo istorijoje konkursus. Gediminas Beresnevičius, norėdamas paskatinti lietuviškų fenzinų leidybą, 1992 m. paskelbė geriausio metų fenzino konkursą. Pirmaisiais trejais metais laimėjo atitinkamai šie kadaise leisti fenzinai, savaime suprantama, tapę geriausiais minėtuoju laikotarpiu: „Nesvarumo būklė“ (Alytus, 1992 m.), „Vilties daigas“ (1993 m., Viešvėnai, Telšių raj.). Vėliau geriausiu fenzinu buvo pripažintos „Dorado“ raganos“ (Vilnius)... Po to panašūs konkursas prarado aktualumą, nes dėl vienokių ar kitokių priežasčių fenzinai beveik išnyko iš fendomo „padangės“, nes internetas „paėmė viršų“.

Verta paminėti ir legendinę V.Norbuto premijos nominaciją. Kadaise, apie 1992 m. „Lituaniconų“ metu bent porą metų buvo skelbiama geriausia lietuviška fantastikos knyga. Knygos autorius būdavo apdovanojamas minėta simboline  literatūrine premija. V.Norbuto premija buvo nominuotos Silvestro Sinkaus ir Kazio Paulausko knygos.

Dažniausiai „Lituaniconų“ metu gana reguliariai būdavo skelbiama ir aktyviausio metų feno (fano) nominacija. Metų fantastikos mėgėjais tapo ne viena fendomo asmenybė.

Konkursų įvairove ir specifika pagarsėjo ir periferijoje gyvavę klubai. Konkursus organizavo ir „Fantazuojančių vaikų lyga“, kurios centras buvo Naujojoje Akmenėje. Gana aktyviai reiškėsi ir LCFK „Transsfera“, klubo ribose organizavusi kartografinės fantastikos, fantastinių piešinių ir fantastinių apsakymų konkursus, tradicinių muzikinių topų rinkimus. Plungės FK „Astika“ 2002 m. suorganizavo nedidelį respublikinį V.Norbuto vardo fantastinės prozos ir piešinių konkursą, kurio rezultatai buvo paskelbti fenzinuose, o nominantai apdovanoti Plungės mieste organizuotame literatų renginyje.

Labiausiai specifiškais konkursais pagarsėjo Žemaitijos fantastų klubas „Fajetai“ . Minėtas klubas organizavo ne tik kartografinės fantastikos konkursus „Pasaulis jums“, bet ir fantastinio pavadinimo „Pavadinimas“ rinkimus. Pastarojo konkurso pradininkai buvo Petras Jankauskas ir šių eilučių autorius, pirmąkart tokį sumanymą įgyvendinę 1989 10 15 d. Vėliau vertinimo komisija ne kartą keitėsi, o pats konkursas – savotiškų topų rinkimai gana sklandžiai gyvavo iki 2003 m. (Šiuo metu konkursas trumpam vėl atnaujintas atsikūrusio ŽFK „Fajetai“ narių). Minimo konkurso tikslas – reguliariai, kadaise netgi kas savaitę, išrinkti originaliausių, skambiausių, savo reikšmes turinčių fantastinių pavadinimų (vietovardžių, asmenvardžių, reiškinių ir t.t.) topus. Be kassavaitinių tokių specifinių konkursų būta ir metų fantastinio pavadinimo rinkimai. Per visą konkurso gyvavimo laiką suorganizuoti 255 tokie eiliniai rinkimai, neminint jubiliejinius, naujametinius ar metų pavadinimų rinkimus. Per beveik penkiolika metų fantastinių pavadinimų topuose „pabuvojo“ šimtai įvairių autorių kūriniai.

Be šio konkurso „Fajetai“ keletą metų rinko geriausius piešinius („konkursas „Atspindžiai“ 1992 – 1994 m.), savos kūrybos melodijas ir dainas (1991 – 1994 m. ir tai darė tik vietiniai  Viešvėnuose gyvenę nariai mini konkurse „Savaitgalio garsai“), „Fajetų“ literatūrinis geriausio apsakymo ir apysakos konkursas (1992 – 1994 m.). Be to, ne kartą sudaryti geriausių fantastikos rašytojų, kino filmų, įdomiausių fantastinių knygų topai...

Taipogi „Fajetai“ organizavo ir labiau suprantamus dalykus. Nuo 1992 iki 1998 m. “Vilties daigo“ fenzine skelbti ir daugiau ar mažiau pasisekę keturi literatūriniai fantastikos konkursai „Vilties daigas“. Geriausi konkursiniai kūriniai publikuoti klubo fenzinuose, o nugalėtojai dažniausiai apdovanoti diplomais ir dovanėlėm.

Baigdamas šia glaustą įvairių fantastikos mėgėjų organizuotų konkursų, rinkimų, turnyrų ir kitokių atrakcijų apžvalgą, norėjau paminėti ir kitus konkursus be kurių dažniausiai neapsieina „Dorado“ klubo narių organizuojamos stovyklos Kulionyse, Tolkieno brolijos aktyvistų renginiai, jau tradicija tapę RPG Fiesta, kurių pagrindas – žaidimų turnyrai ir įvairūs su fantastiniais žaidimais susiję konkursai, kuriuose nedalyvavęs, todėl konkrečiai negaliu apie juos ką nors parašyti.

Taigi tokia gana marga konkursų, turnyrų, topų rinkimų ir kitų atrakcijų istorinė mozaika Lietuvoje. Jei šito nebūtų buvę, galimas dalykas, kad mūsų fendomas būtų panašus į kokią nors antiutopinę orvelišką bendruomenę, kuri būtų pėrėm rimta, sausa kaip matematika, racionali kaip verslas. Gal dėl visapusiškos įvairovės fantastai, kaip daugiau ar mažiau organizuoti individai, sulaukė šių dienų ir jie nėra tokioje situacijoje, kaip antai detektyvinių romanų ir filmų mėgėjai arba meilės istorijų fanai... Galima teigti, kad konkursai ir buvo vienu svarbiausiu fendomo evoliucijos variklių, kuris buvo bene svarbiausia jėga, varančia tą raketą, kurioje sėdime.

KELIOLIKA NEPANEIGIAMŲ FAKTŲ APIE ŽEMAITIJOS FENDOMĄ .

1.    Visi geriausi sovietiniais laikais kūrę rašytojai – fantastai buvo kilę iš etnografinės Žemaitijos (Vytautas Norbutas – iš Rietavo krašto, Kalakutiškių kaimo (tai brandžiausias lietuvių fantastas, parašęs knygas „Nemirtingumo lygtis“, „Skorpiono ženklas“ ir „Samariečiai“; Banguolis Balaševičius iš Alsėdžių (Plungės raj.) ir išleidęs pasaulin šias knygas: „Agentas ir robotas“, „Žemiškos istorijos“,  „Mes – ne robotai“ ir „Už laiko upės“, Kazys Paulauskas iš Tauragės (knygos: „Dorado“, „Argonautų laivas“, „Saulės sūnus“, „Deimo efektas“ir „Laukesos aitvaras“), Vladas Mikailionis taip pat iš Tauragės), o jei prie etnografinės Žemaitijos teritorijos prijungtume Šiaulius ir Klaipėdą, tuomet būtų galima pridurti fantastiką kūrusius Evaldą Jankauską (išleido apsakymų rinkinį „Valdovo širdis“) ir Mindaugą Peleckį, kuris parašė „Vienaragis“ ir „Velnio kiaušinis“.

2.    Pirmojo Lietuvoje fantastų klubo įkūrėjas - kilęs iš Telšių ir čia 10 metų pragyvenęs Gediminas Beresnevičius. Jis įvykdęs žymiuosius savo penkis punktus. Pirma – įkūrė organizuotą Lietuvos fendomą, antra – pradėjo rengti fantastams skirtus renginius, trečia – pirmas su bendraminčiais išleido fantastikos fenzinus, o vėliau prisidėjo prie fantastinės spaudos ir knygų leidybos. Jo dėka buvo sukurta pirmoji Lietuvoje fantastikos biblioteka.  Faktas: Viešvėnuose pro neoficialių „Fajetų“ būstinių Nr. 1 ir Nr. 2 langus buvo matomas G.Beresnevičių senelių dvaras, kurį jie valdė prieškariu. Apie ankstesnius gana „nudrožto“ dvaro šeimininkus sužinota žymiai vėliau, kai susikūrė „Fajetai“.

3.    Žemaitijoje buvo pradėti kurti pirmieji fantastlapiai – kartografinės fantastikos užuomazgos. Pirmieji bandymai įvyko 1980 m. Kaunatavo kaime (Telšių raj.). Kartografinės fantastikos pradininkai Lietuvoje yra žemaičiai: Arnoldas Kalnikas,  vėliau prisiėjo Petras Jankauskas ir Žaneta Gasytė (dabar Smolskienė).

4.    Antras Lietuvoje ir pirmasis Žemaitijoje išleistas fantastikos fenzinas vadinosi „Tam, kas mėgsta fantastiką“ pasirodė 1986-08-06, o trečias beveik tuo pačiu metu – „Fantastas apie Visatą“. Abu minimi fenzinai buvo išleisti ir platinami Viešvėnuose.

5.    Pirma Žemaitijos teritorijoje fantastikos mėgėjų organizacija susikūrė 1987 m., Naujojoje Akmenėje, Ramūno Žymanto ir kitų vietinių fantastikos mėgėjų iniciatyva, o Viešvėnuose sėkmingai gyvavo kūrybinis tandemas AKPJ (1986 – 1991)

6.    Ilgaamžiškiausia Žemaitijoje veikusi, o šiuo metu vėl atsikūrusi fantastikos mėgėjų organizacija vadinasi ŽFK „Fajetai“.

7.    Ilgiausiai gyvuojantis ir giliausias tradicijas turintis fantastikos konkursas Lietuvoje yra fantastinio pavadinimo konkursas – rinkimai „Pavadinimas“, gyvuojantis nuo 1989-10-15 d. Taip pat tai ir keisčiausias konkursas Lietuvos fendomo istorijoje.

8.    Žemaitijoje leistas fantastikos fenzinas „Vilties daigas“ 1993 m. „Lituanicono“ metu buvo pripažintas geriausiu mėgėjišku leidiniu, leistu Lietuvoje.

9.    Aktyviausias visų laikų fantastikos propaguotojas Lietuvoje, kurio šaknys neabejotinai yra Žemaitijoje – Gediminas Beresnevičius. Tik antroje vietoje – Arnoldas Kalnikas, kuris propagavo fantastiką Žemaitijoje, iš dalies ir respublikiniuose regionuose, vykusiuose Vilniuje, Kaune ir Kazlų Rūdoje.

10.    Žemaitijos fantastų klubas „Fajetai“ vienintelis regione iki šiol propaguoja kartografinę fantastiką ir kitas netradicinės fantastikos rūšis. Išimties būta tik 1994 – 1996 m., kai Jonavoje, įtakotas „Fajetų“ veiklos, Aivaras Tamulaitis, nepriklausomybę paskelbusioje „Fajetų“ frakcijoje ir greitai tapusiu LCFK „Transsfera“, praėjo populiarinti netradicinę fantastiką, tame tarpe ir kartografinę. Abu klubai kurį laiką glaudžiai bendradarbiavo.

11.    Ilgaamžiškiausias žemaičių fantastikos fenzinas su pertrūkiais leistas Viešvėnuose ir Telšiuose – „Vilties daigas“  (1991 – 1998 m.  ir vėl atnaujintas 2016 m.). Kitas leidinys – „Denebolos šviesa“ (pačioje gyvavimo pradžioje vadintas „Tam, kas mėgsta fantastiką“), gyvavęs savarankiškai arba kaip „Vilties daigo“ priedas, buvo leidžiamas 1986, 1990 – 1998 m.

12.    Kartografinės fantastikos konkursai Lietuvoje pradėti organizuoti nuo 1996 m. Labiausiai žinomas „Pasaulis jums“ konkursas. Visuose žemaičių organizuotuose kartofantijos konkursuose (išskyrus vieną, rengtą vietiniu mastu, Telšiuose) buvo vienas dalyvis, nepraleidęs progos sudalyvauti juose. Tas žmogus – Fox. Visi kiti dalyviai keitėsi. Beje, Fox (Gabrielius Edvinas Klimenka) šiais metais atnaujino minėto konkurso tradicijas, renginį vėl suorganizavęs paskutiniojo „Lituanicono“ metu.

13.    Žemaitijoje buvo suorganizuotas tik vienas vietinės reikšmės konventas – „Fajeticon“, įvykęs 1995 m. gruodžio pradžioje. Daugiau didesnio mąsto renginių Žemaitijoje nebūta. Išimtis – vienintelis „Lituaniconas“ įvykęs Šiauliuose, kurie yra etnografinė riba tarp Žemaitijos ir Aukštaitijos.

14.    Žemaitijoje yra fantastų klubas, kuris daugiausia kartų atgimė. Tai „Fajetai“. Jie gyvavo šiais periodais, šiek tiek keitėsi jų lokacija, nariai ir iš dalies pavadinimai: 1991 – 1994 m. ŽFK „Fajetai“ , 1994 m. –Viešvėnų fantastų būrelis „Fajetai“, 1994 m. Telšių fantastų klubas „Fajetai“, 1995 – 2000 m. Žemaitijos fantastų klubas „Fajetai“, kurie po pertraukos atgimė 2004 – 2005 m. ir vėl atsikūrė nuo 2016 m. vasario. Be to, Telšiuose lygiagrečiai su „Fajetais“ sėkmingai veikė „Senieji fajetai“ („SF“), kurie gyvavo 1996 – 1999 m. o vėliau susijungė su ŽFK „Fajetais“).

15.    Kokie buvo Žemaitijoje klubai ir kitos fantastų organizacijos? Jos buvo šios: FVL (Fantazuojančių vaikų lyga, 1987 – 1990 m. ), kurios struktūra ir geografija šiek tiek priminė pirmųjų „Fajetų“ konstrukciją, o centras  - Naujoji Akmenė (organizacija rengė narių stovyklas, filmų peržiūras, leido fenziną „Terra Phantasia“ (išleisti keturi numeriai); Akmenės fantastų klubas „Žiezdrė“, kuris gyvavimo periodu buvo sukūręs ir savo internetinį puslapį; Plungės fantastų klubas „Astika“, kuris leido fenziną „Yra“ (perėmė leidinio estafetę iš „Fajetų“), suorganizavo vieną respublikinį fantastino apsakymo ir piešinio konkursą, pavadintą V.Norbuto vardu; Kretingos fantastų klubas „Hixai“, veikęs apie 1999 – 2000 m., daugiausia propagavęs fantastinius vaidmenų žaidimus . Jei visgi prie Žemaitijos priskirtume Šiaulius ir Klaipėdą  ir visą Memelio kraštą, galima paminėti Klaipėdoje veikusius gana tradicinius klubus „Argo navis“ (1988 – 1990 m.) ir „Zenitas“ (1995 m.), o Šiauliuose gerokai vėlesniu metu   veikė „Midgardas“ (2003 m.) leidęs savo fenziną, o dabar sėkmingai gyvuoja  „Daiskardas“, orientuotas beveik vien tik į fantastinius žaidimus. Į žaidimus nusitaikę ir Klaipėdos larpg klubas „Drakar“ bei anime ir žaidimų klubas „Waf“.

16.    Žemaitijoje arba joje veikiančiuose kitų fmk padaliniuose buvo leidžiama daugiausia įvairių fantastikos fenzinų. Rekordiniu leidinių kiekiu gali pasigirti tik dažnai linksniuojami „ŽFK „Fajetai“. Klubo nariai išleido virš dešimties įvairiausių mėgėjiškų leidinių: „Vilties daigą“, „Denebolos šviesą“, „Zoną X“, „Yra“, „Kita dieną“, „Traiho žemę“, „Paskutinį šauksmą“, „Klaustuką“, „Zaurą“, „Žingsnį po žingsnio“, „Žaltvykslę“, „Paskutinį žingsnį“. Be to, iki susikuriant klubui būsimieji nariai leido „Akapėją“, „AKPJ“, „Fantastikos horizontus“, „Kibirkštį“,  „Mūsų pastogė“, „NNN“, „Nuo minus begalybės iki plius begalybės“ ir kitus.