Kuklios kaimo kapinaitės...

..kuklios kaimo kapinaitės, visai prie pat asfaltuoto kelio, vedančio nuo visai netoliese buvusios sankryžos link centrinės gyvenvietės šiame krašte, kuri vos už gero šimto metrų jau ir prasideda...kapinaitės senos, nedidelės, bet su atnaujintu aptvėrimu, vartais bei varteliais, pro kuriuos iškart patenki į kapinaičių pratęsimą, tiksliau sakant praplėtimą, kuriame dar tik keletas kapaviečių, prisiglaudusių prie galinės praplėstosios dalies ribos, o įžengus pro vartelius plyti tiesiog naturali pievelė, žinoma, karts nuo karto prižiūrima, nušienaujama...kairėje pusėje senoji, gan užpildyta, niūroka, vietomis su visai siaurais praėjimais, kapinaičių dalis, kurioje ir keletas, jau toli gražu nebe pirmos jaunystės medžių šnara lengvame vėjelyje, taigi naujoji kapinaičių dalis aiškiai atvira saulei, viliojanti natūralios pievelės žaluma, nesugraduota jokiais žvyruotais ar cementuotais takeliais.
    ...graži, saulėta diena, gal vidurdienis, gal popietė, gal dar vasaros vidurys, o gal jau besibaigianti antroji jos pusė, kas, beje, visiškai nėra svarbu...prie vienos iš paskutiniųjų kapaviečių praplėstoje kapinaičių dalyje kojūgalio guli žmogus, vidutinio ūgio, liekno sudėjimo, guli tvarkingai ties kapavietės viduriu, kurioje vienas kapas matomai jau senokai sutvarkytas, o kitas gan nesenai atsiradęs, išsitiesęs ant tos viliojančios natūralios kaimo pievelės žalumos, guli taip, lyg rodos būtų pasiruošęs būt įkeltas į karstą,-tvarkingai suglaustos ir ištiestos kojos, rankos sudėtos ant krūtinės, apsirengęs tvarkingu pilku kostiumu, tik veidą užsidengęs pilkai melsvo atspalvio plačiabryle skrybėle, panašia į Alkaponės laikų gangsteriškąją...
   ...ties jo galvūgaliu, tam tikrame gylyje, atgulę du kūnai, vienas prieš keletą metų, kitas prieš keletą savaičių. Su pirmuoju jis 'praėjo' tą visą kelią, nuo paskutinių išeinančiojo įkvėpimų, iki šios žalios pievelės ,su paruošta 'niša' lvelionio gimtojo krašto žemėje. Gi su kitu, jis pasielgė absoliučiai priešingai,-nepasirodė nei visuose organizaciniuose reikaluose, susijusiuose su laidotuvėmis, nei minutėlei nepasirodė šarvojimo salėje, ir galų gale,-nei pačiose laidotuvėse, nors ir tai buvo žmogus, kuris gulintįjį ,paslėptu po skrybėle veidu, išnešiojo savo įsčiose...?...stebėjusiems tai, bei sužinojusiems apie tokį poelgį, ir gal dar kada tai sužinosiantiems, be abejonės iškilo, iškils, bent jau kuriam laikui, įvairių klausimų, minčių, vertinimų...bet niekad nei viens kuris nors neatsidurs ir nepaklaidžios jo galvos, pridengtos plačiabryle skrybėle, minčių bei savijautų labirintuose, tikruose, jam vienam teskirtuose, nebent kažkiek, iš vienokio ar kitokio požiūrio kampo, ar iš jo kasdienybės žingsnių aidų...
   ...ne, nieks kapavietės kojūgalyje negulėjo...nors, pievelėje lyg ir koks tai kaip ir siluetas toje vietoje, ai,- gal tiesiog kaimo vėjas pabandė 'tapyti' kažką žalioje kaimo kapinaičių pievelėje gražią saulėtą dieną, tiesiog belekiodamas po laukus gal 'mestelėjo' keletą štrichų...
   ...bet visa kita buvo tikra...ir labirintai liks tikri...kol laikinumas apsireikš ir jam...
                                                                                                                                                2016.09.19