NAMO
ramu
ryto rasa
suturėjo girios riksmą
o migla
rūku nutapė platų slėnį
apstulbo pušys
pastebėję
mano žingsnius
nugrimzdusius į tylą
užmarštimi apsamanojo aukštas akmuo
saulės laikrodžio švytuoklė
žolėje paskendo miško šulinys
gaivus takas į alką
paslėptas
nepaklysiu
ir kai žaibai
suleis šaknis į žemę
kartu su audra
sugrįšiu į debesis
Vilnius, 2016 m.