LEKTORIUS
ruduo
ne poetinė sensacija
tik laiko paskaita
ir paskata
pamiršti
pažadėtąją vasarą
miško rūbinėje
pametęs klevo paltą
lektorius ruduo
dainuoja vis garsiau
lektoriaus giesmė
sklidina vaizduotės galių
ledinės laiko ramybės
už gerklės griebia šalna
smaugia šiaurys
atskriejęs iš balto
arkties kaimo
užverstas sniegu
delsiu giedoti
apraudoti
belapius medžius
rudeniui verkiant šerkšnu
speigo kalvose šąla
valtys be irklų
beviltiška
lapų krūvoje
ieškoti stebuklingos lazdelės
ir sugrąžinti
nuplaukusią saulę
nesąmonė
kad rudenėja kažkas kitas
bet ne tu
Vilnius, 2016 m.