HIPERBORĖJA

HIPERBORĖJA

...žvaigždžių šviesa
neišsipildžiusių vilčių slėnį
užliejo melchioru
imitaciniu sidabru

laukinėse lygumose
requiem gieda lygus sniegas
pusnyse skęsta pamesti kaimai

jokių kliūčių
iš arktinės praeities
į sostinės prospektus
plūsta stilingas varveklių šaltis

melodingai lūžta namų stogai
pagiežingai girgžda tvoros
surūdiję vamzdžiai it elektriniai kontrabosai
griežia kariškus radiatorių maršus

nepasiekiama patrankų vamzdžių tuštuma
teka nepaliaujamai brangstanti šiluma
energetiškai išsekę
vandens garai

po golfo lazdų smūgių
dirvonuoja suapvalinta žemė
reikšmingai tyli tolimi miškai
nediskutuoja beržai ir pušys
nėra prasmės
vis viena iškirs spygliuočius
lapuočius
liks tik menkaverčiai krūmai
ir kelmai

audros debesys
apakins
naivius uogautojus
prislėgs rūgščiu lietumi

mąslūs dangoraižiai
vis dar laukia
kada iš tolimų aukštybių
pradės kristi snaigės
balti saldūs meteoritai

kiaurose kišenėse
greitai ištirps minkštas
purus bankų ledas
aukšta kaina
teks išgyventi
be aukštų kalnų
svetur
medžioti beveidžius eurus

įkopę
į žemiausią termometro padalą
lauksime
kada seni troleibusai
nuveš stiklines pėsčiųjų stoteles
į parką
kuriame reklaminiai stendai
jau laukia paskutinio traukinio
į šiaurės ašigalį...

Vilnius, 2016 m.