BE ŽAIBO
oras
nei žemas
nei aukštas
nepasiekiamas ranka
debesys
it sunkūs kalnai
neįkopsiu
į besniegę keterą
pajutau kritimą
į bedugnę tuštumą
dar skaudesnę gėlą
gyvenimas tarsi užbaigtas
bet laikas vis bėga
sukasi ratu
sunkiai driokstelėjo
belangė padangė
sustingo kairė koja
sukaupęs visas jėgas
žengiau žingsnį
tik kažkodėl atgal
nuo savęs
kritusio
smukusio
be jaunystės idealų
norėjau sušukti
bet virš manęs
išdidžiai
plytėjo kurčias dangus
nesulaukęs žaibo
išgirdau duslų duobės riksmą
...
apsėsti dilgėlių liūdesio
neįveikiami alpinistai
dūsta lygumose
Vilnius, 2016 m.