Pradžia / Radikaliai
 

Ar Dievas gali sukurti tokį akmenį, kurio pats negalėtų pakelti?

Toks penkiamečio vaiko klausimas galbūt gali priblokšti ne vieną teistą.

EMMA
2016 m. Rugsėjo 05 d., 14:23
Skaityta: 122 k.
Ar Dievas gali sukurti tokį akmenį, kurio pats negalėtų pakelti?

Išgirdęs  šį  klausimą iš paties vyriausio internauto, Ubu pažvelgė į jį labai atidžiai. Ir iš tiesų, vyriausio internauto veide  nebuvo  matyti jokių akivaizdžių požymių, galinčių byloti apie jo  protinį  nebrandumą. Kokia apgaulinga išorė, ji  visiškai neatspindi labai jau  riboto  mąstymo  –  pagalvojo Ubu ir tuo pat metu tarė: ar bent jau numanote, jog  tokiu savo klausimo formulavimu jūs išreiškiate labai primityvią antropomorfinę Dievo sampratą.

Kaip tai suprasti? -  suirzo vyriausias internautas.

Paraidžiui mielasis – kaip visuomet mandagiai atsakė Ubu ir tęsė: - tai žmogus  kūnas egzistuoja laike ir erdvėje. Todėl jis ne visada gali pakelti savo sukurtą kūrinį.  Tačiau Dievo samprata kita. Dievas sukurdamas visatą sukuria daiktus ir kartu jais apibrėžia erdvę  bei tų  daiktų egzistavimo laiką.  Pačiam Dievui, tokios medžiaginiame pasaulyje  realios bei žmogui aktualios sąvokos - apibrėžtys kaip laikas ir erdvė neegzistuoja.  Jo Kūrinija, kurios medžiagą mes pažįstame -  tai  ištisinis judėjimo procesas. Tad toks klausimas ar Dievas gali? – nelogiškas todėl  ir netinkamas. Samprotaujant žmogiškojoje plotmėje, t.y., judėjimą suprantant kaip apibrėžiantį  laiką ir erdvę, Dievas  akmenį, ir  kuria, ir tuo pačiu momentu tą akmenį kelia. Taigi šiame kontekste tokie žodžiai kaip negali ar negalėtų  neturi jokio prasmingo turinio – Dievas yra  galinčios judėti visatos medžiaginio  proceso  Kūrėjas ir todėl Visagalis.
Iš to seka dar  vienas labai svarbus dalykas  -  Ubu savo atsakymą papildė provokuojančiu klausimu: Ar bent jau suprantate apie kokį akmens dydį galėtų eiti kalba,  klausiant šį vaikišką klausimą?  Juk  keliant klausimą  ne iš antropomorfinės Dievo sampratos perspektyvos, vaizdžiai tariant, visa visata tėra akmuo nes visata tėra medžiaga. Ir netgi gyvybė tėra medžiaga. Žinoma –dalinai  išskyrus sąmonę. O jeigu  jūsų  paklausčiau  kur yra visatos ribos, tai savo sąmonėje jų net nesugebėtumėte  apibrėžti. Tai dar kartą parodo, kad  jūsų formuluojamas  klausimas yra  absurdiškas. Juk tam, kad galėtumėte apibrėžti  ne tik akmens apimtis , bet ir   Dievo sąvoką – jūsų laukia pirminė užduotis -  jūsų  sąmonė turi pranokti medžiaginę tikrovę.

Vyriausias internautas  giliai susimąstė, tačiau savo minčių niekaip neišreiškė.

Labai keista, kad net ir šiandieninio mokslo žinių bei racionalios kalbos  dėka, žmogus protas  taip sunkiai gali pranokti  senovinį  demokritišką  pasaulėvaizdį  -  taip pat nesakydamas vyriausiam internautui nė žodžio, mąstė Ubu. 

Komentarai