Parodoje „Anima mundi 2016“ – Europos meno genetinio kodo paieškos

„Šiuo metu menininko buvimas tampa labai aktualus. Kiekvienas menininkas vaidina labai svarbų gyvybišką vaidmenį visuomenės, tautos atžvilgiu, siekiant taikos palaikymo ir išsaugojimo visame pasaulyje. Dabar yra tas laikas, kai kiekvienas iš mūsų turi jaustis labiau susitelkęs ir būti atsakingu už bendrą būtį. Aš linkiu „Anima mundi“ dalyviams stiprinti ryšius, kovoti už taiką visame pasaulyje visa įmanoma širdimi jaučiama meile ir veikti taikia kūryba“, – sako Japonijos menininkas Isao Tomoda.

Projektas „Anima mundi“ remiasi  Europos tautų ištakomis, kurios siekia vėlyvojo neolito archeologinę kultūrą, maždaug 3200–1800 m. iki m. e. Tai Virvelinės keramikos kultūra arba Kovos kirvių kultūra, paplitusi didžiulėje Europos teritorijoje. Šios kultūros susiformavimas siejamas su indoeuropiečių plitimu iš rytų į vakarus.

„Parodos „Europos meno genetinis kodas“ idėja man asmeniškai yra labai paslaptinga. Galbūt priešistorinio meno DNR yra ekspresijos atradimas paprastose abstrakčiose geometrinėse formose – linijose, kvadratėliuose, taškuose“, – svarsto latvių menininkė Aina Putnina.

Pasak projekto koordinatorės, menininkės Zitos Vilutytės, remdamiesi istorinių ir sociologinių tyrinėjimų medžiaga  menininkų  grupė iš Lietuvos, Latvijos, Gruzijos, Togo, Japonijos, Irano atlieka kūrybinį darbą, kurio tikslas ieškoti sąsajų  Baltijos jūros regiono šalių multikultūroje šiomis dienomis, o senąja kultūra remtis tik kaip žemėlapiu, leidžiantis į geriausio žmogiško bendrabūvio formos paiešką. Menininkai tikisi naudingų atradimų net ir tada jei bus einama skirtingais keliais ir pakeliui aptinkamos skirtingos galimybės.   

„Jei norime augti idealioje realybėje savo viduje, pirmiausia turime išvalyti savo mintis, kuriuos veikia mus. Taip pat turime išlaisvinti nuo jų savo širdis ir prisipildyti begalinės šviesos ir malonės. Kur bebūtume, mūsų genetinė išraiška stebėtinai panaši vienų į kitus šioje žemėje, tai yra mokslo įrodyta tiesa“ – pastebi menininkė Elmira Šokrpur (Elmira Shokr Pour) iš Irano.

Multikultūrinis pasaulis leidžia kultūroms koegzistuoti, tačiau multikultūralizmo politika nepadeda, o kliudo šioms kultūroms gauti naudos iš jų koegzistavimo. Abipusės tolerancijos dėka greta esančios kultūrinės bendruomenės gyvena labai arti viena kitos, tačiau retai eina į abipusį dialogą.

„Žvelgiu į faktorius iš už paslapties ribų: baimės, socialinė karjera, puikybė, geranoriškumas, draugystė, priklausomybės, neapykanta, kurie nulemia šio interaktyvaus įtakojimo tarp šių elementų rezultatus – tai polinė visata. Mes gyvename joje ir esame apsupti neišspręstų misterijų. Vienas sprendimo būdų, kurį aš suvokiau, yra žiūrėjimas į jas kaip į bipolinę sistemą“, – sako Irano menininkas Nima Hašemianas (Nima Hashemian).

Projekto metu bus bandoma atsakyti į klausimus, ar kultūrinis pliuralizmas gali leisti plėtotis progresuojančia spirale ar tapti kovos kirvių lauku? Ar jis yra vertingas savaime? Ar jo vertė kyla iš prielaidos ir vilties, kad jis gali pagerinti skirtingų kultūrų bendrą egzistavimą?

„Žmonijos bendruomenės vystymosi likimo ir perspektyvų neįmanoma nuspėti. Jos istorinė raida vystosi pagal sudėtingus ir daugiasluoksnius dėsnius, kuriems būdingos bendražmogiškumo paieškos visuose istorijos laikotarpiuose. Žmogus tikisi, kad bendruomenė suteiks jam saugumo pojūtį ir išlaisvins iš sumaišties. Kokia yra bendražmogiškumo genetika? Kokie dalykai išlieka ir susipina į nenutrūkstamą spiralę? Kodėl tiek daug neapykantos, smurto ir atmetimo atsiranda tada, kai žmogus priartėja prie žmogaus? Rasė, vertybės, religija, įsitikinimai – visa tai gali būti laikina, amžinai išlieka tik žmogiškumas...“ – pastebi lietuviai Viktorija Žemaitytė laumė ir Jonas Bartkus.

„Aš mąstau apie žmogaus situaciją gyvenime šiuo sudėtingu istoriniu laikotarpiu. Viduje jis blaškosi ir tarsi nežino kuriuo keliu turi eiti. Emigracija, nežinia dėl rytojaus, auganti klasinė atskirtis, vertybių ir dvasingumo praradimas... Žmogus yra patekęs į tokia situaciją, kai jis tarsi neturi teisės keisti savo gyvenimo. Jis tapo robotu, sistema sprendžia už jį. Tam, kad žmogus GYVENTŲ, visų pirma jis turi būti laisvas...“, – teigia menininkas Alekas Lomadzė iš Gruzijos.

„Anima mundi“ – keliaujantis meno projektas, Ankstesniais metais vykęs Vilniuje, Pakruojyje, Šiauliuose, Tbilisyje. Šiais metais ir vėl Šiauliuose prasidedanti paroda vėliau apkeliaus ir kitus Lietuvos ir užsienio miestus. Meno projektą „Anima mundi“ organizuoja VšĮ Holistinis judėjimo teatras „S“.

Daugiau informacijos:

www.iaf-animamundi.com

www.facebook.com/iaf.animamundi