Naujos eilės iš būsimos poezijos knygos - Uždraustas šifras (1234)

vis dar klaidžioju ant aukšto rūko pylimo
regėdamas gyvatiškus pašvaisčių ženklus
liūdnoka
neužteka baisumo
nes tik siaubas
geriausia išeitis

drąsiai raunu atsarginę piktžolę
haliucinogeniniame lauže
vedu sočią dilgėlių sriubą
apšviestą blyškios transo šviesos

atgavęs jėgas
spjausiu į mėnulį
it į išmaldos centą
ir ilgai keliausiu
apytiksliu ratu
kol girios galerijoje pagaliau suvoksiu
kad beprotis esu

netekęs proto
atradau apleistą sodybą
nuardęs pusę namo stogo
nejausdamas jokios baimės
stoviu ant prarajos krašto
ir laukiu kada senos čerpės
švelniai supus

džiaugiuosi
kad nemoku skristi
kad žvyrkelis išdulkėjo nežinia kur
o nenupieštus tolius
tiesų horizonto eskizą
sugraužė kurmiai
akli
nutolę nuo žolės
nepriartėję prie tikro meno

net nesusimąsčiau
kad suvaidinau svarbų vaidmenį
pamiršau
miško aikštelėje
apuokui parduoti bevertį skeletą

laukiu
kada iš debesų
išnirs skaudžiai
įžeistas mėnulis
ir lunatiškai pribaigs mane

...ir...
tik visai atsitiktinai
šaltą vasaros naktį
likau gyvas
psichinės atakos metu

Vilnius 2016 m.