Bertas 9

Šis tranzas buvo palaimintas mirčių. 19-metis Bertas vietoje nuskendusio draugų draugo iškeliavo į pirmąjį savo tranzą. Iš Prahos pajudėjo dviem grupėmis. Jie, dviese su Albinu, ir kita trijulė - atskirai. Susitiko su jais tik po kelionės. Tiesa, tik su dviem. Avarijoje Vengrijoje žuvo tas, kuris pakvietė Bertą užimti nuskendusio draugų draugo vietą. Tranzuotojai žino, kad kelionė neturi jokio plano, kad tavo draugas tėra tik pakeleivis, o tu pats, pamiršęs save, balansuoji ant bedugnės krašto. Gyvensi ar mirsi – nuspręs tik asfaltas.

Nepaisydamas lemtingų įspėjimų, Bertas pradėjo nuolat tranzuoti. Stulbinantis nakties ir dienos dangus. Piktų vairuotojų spjūviai į veidą ir malonus pokalbis greitai lekiant jūros link. Viskas susipynė milijono žvaigždučių viešbutyje, o rytoj nežinia. Be įsipareigojimų sau.

It saldainiai Bon Pari (skaniausi, kokius pamena iš vaikystės; o gal Bon Ami?) skriejo miestai. Žemėlapis senas, suplyšęs, jame Europa delno didumo. Praha - alchemikų, šv. Vito ir, žinoma, palindrominio KM tilto miestas. Tai buvo Centras. Ant kalno slapta kriaušių giraitė, kurioje Bertas užmigdavo grožėdamasis vaizdu į visą Prahą. Reikėdavo aukštai lipti, bet ryte nubudus, bevalgant saldžią prinokusią kriaušę, galima nemokamai mėgautis įspūdinga panorama.

Lėkė miestai it karvės čiuožiančios ledu. Brno, Bratislava, Budapeštas, Segedas, keistas kaimas prie Rumunijos sienos, kur šeštą ryto vyrai sėdi kaboke, pamelžę karves geria alų ir rūko cigaretes Munkas (darbininkas), jos smirda baisiau nei Prima, o Lajošas kepa savo riebius blynus ir rėkia ant viso kaimelio: Lajoš, Lajoš... Pasisotinus galima pamiegoti daržinėje, niekas nesutrukdys, neapiplėš. Nors tuo metu kelias į Vakarų pasaulį buvo dar uždarytas, Rytų Europos pasaulis mums buvo svetingas.

Budapešte Bertą ir Albiną priėmė pagyvenęs žurnalistas Rudolfas Szabo, tebūna šviesus jo atminimas, nežinoma, ar begyvas jis, puikus žmogus, ir ne todėl, kad paaiškino, kuo šior skiriasi nuo bor (šior ir bor yra alus ir vynas, o gal atvirkščiai), ir kad tik Tokaji yra tikrai geriamas vynas, visa kita pamazgos. Verta priminti, kad šalia Budapešto Bertas stebėjo chronomiražą, bet matė ne Atilą ir jo kariauną, o Duną. Taip vadinamas Dunojus. Jokia viskas įskaičiuota kelionė su turizmo agentūra neatstos to jausmo, kai pavargęs tranzuoti kokias keturias ar daugiau valandas pradedi ant beveik tuščio kelio kur nors (Slovakijoje?) šokti AC/DC Thunderstruck šokį, ir be jokios muzikos. Po to krenti ant pakelės žolės ir užmiegi. Gyvas.

Raštinė, 1995 m.