Ar lietuviai turėjo runas?

Metalinė plokštelė iš Žemutinės pilies archeologinių radinių (rasta 2003 metais vasarą, datuojama XIV a.).

Praėjo 13 metų. Vis dar neaišku, ką tie simboliai ir raštai reiškia, nei pačios plokštelės paskirtis.

Žinoma tik dr. Mindaugo Strockio 2003 m. iškelta, bet dar nieko tvirtai neišsprendžianti hipotezė apie dalies ženklų graikišką kilmę ir sąsają su Algirdo vardu bei titulu (basileus).

M. Strockis 2016 08 11 pakomentavo: "Nieko tiksliai kaip mokslininkas negaliu pasakyti. Tiesiog yra per mažai medžiagos, per mažai rašmenų, iš kurių būtų galima daryti išvadas. Kol kas tai vienintelė tokia rasta plokštelė."

M. Strockio išvadose teigiama, kad 2003 m. birželį Žemutinės pilies teritorijoje rasta švininė plokštelė su įrašu yra datuojama XIV a. 1370 m. laiške Algirdas savo titulą verčia βασιλεύς (karalius), t. y. jis laiko savo titulą lygiu Bizantijos imperatoriui. Algirdo vardas jo paties 1370 m. laiške transkribuojamas tiesiogiai iš lietuvių kalbos: Ἄλγερδος (Álgerdos), be slaviškos formos Olgierd tarpininkavimo. Žemutinės pilies ššvininės lentelės pirmoje eilutėje, atmetus dekoratyvinius kryžžius ir du žžymenis, galima perskaityti ΑΛΓΗΡΔ ΤΟΥ ΒΑΣΙΛΕΩΣ (Algirdo karaliaus). Antroji plokšštelės įraššo eilutė lieka neaišški.

Artūras Jazavita mano, lentėlė yra nuo dovanoto prietaiso. Pasak jo, jos proporcijos ir įrašo išdėstymas tikrai ne kaip pakliuvo. Raidės A, D ir A yra ant sekcijų susidūrimų ir pan. Lentelės formatas 7 x 33. Iš viso 231 langelis. Centimetrais tai būtų apie 20 x 4,24 cm.

Dr. Liberto Klimkos manymu, runų kalendoriai Lietuvoje, kaip ir daug kur kitur, egzistavo. Tai liudija ir vienas jų, rastas ir laikomas Nacionaliniame muziejuje. 

Ar šis runų kalendorius susijęs su M. Strockio rastąja plokštele, kol kas pasakyti niekas negali. Lietuvoje panašūs tyrinėjimai nevykdomi.

Prieš ankstesnių radinių galima būtų pridėti 1954 m. aptiktus rašmenis ant Airėnų (Dūkštų) akmens ženklai (Vilniaus raj.) ir Vaidevučio vėliavos, minimos Simono Grunau, ženklus.