Karma
Bertas dar buvo gimnazistas, jis pirmasis klasėje kartu su keliais bendraminčiais, taip pat ilgaplaukiais nusiplėšė pionierišką kaklaraištį. Buvo gūdu. Sąjūdis jau egzistavo, buvo gal 1988-ieji. Baisiausia buvo ne mokytojų reakcija - jie priėmė viską gana atsargiai, bet neliepė daugiau užsidėti raudonųjų kaklaraiščių. O baisiausia buvo, kad du broliai dvyniai Tadas ir Ignas (visai nepanašūs) kalikai buvo vieninteliai pakalikai - jie iki nepriklausomybės paskelbimo sėdėjo su raudonaisiais kaklaraiščiais. Jų tėvas buvo beviltiškas alkoholikas, o abu jie tapo mokslų daktarais, buvo įkliuvę į sektą (bet čia jau vėliau). Bertas daug skaitė, todėl anksti pažino Budos mokymo pagrindus, ir jį kamavo klausimas: ar tai karma?
Bertas stropiai mokėsi, bet visada laukdavo vasaros, atostogų. Jį domina senovė, ypač antika, šumerai, majai... It magnetas traukė legendos ir mitai. O tokiomis temomis galėjai pašnekėti tik su klasioke Malvina, su kuria draugavo nuo pat pirmos klasės. Mokiniai kartais juo pašiepdavo, vadindami jaunikiu ir nuotaka. Didžiausias klasės chuliganas ir peštukas Kleopas kartais paklausdavo:
- Kada vestuvės?
Kartą Bertas pasidalino savo mintimis, pirmosiomis mitologijos studijomis:
- Malvina, man kartais atrodo, kad Dzeusas buvo žmogus. Tik stipresnis ir galingesnis už kitus. Krikščionybė sako, kad Jėzus buvo žmogus. Buda taip pat buvo žmogus, kuris nušvito. Ar tai reiškia, kad "dievai" yra žmonės, o žmonės - dievai? Ir kas galėtų atsakyti į šį klausimą.
- Galbūt tik žynys Lizdeika, - nusijuokė mergina.
Bet kur galima sutikti Lizdeiką, pakalbėti su juo? Aišku, kad tik sapne. Tik.
Kartą Bertas sapnavo, kad jį žiauriai primušė Kleopas, ir kažkoks senukas su balta drobe nuo jo veido nušluostė kraują.
- Bertai, visi antikos ir kiti dievai, tai žmogaus psichikos atlasas. Suvokimas (sąmonė) kontaktuoja su psichika, bet ne su realiu (?) pasauliu, - aiškino Lizdeika.
- Be abejo. Kaip sakė C. G. Jungas, kai žmonės supras, kad "likimas" tėra jų pasąmonė, kai tai įsisąmonins, pradės patys valdyti savo realųjį (?) pasaulį. Bent jau tą, kuris yra sąmonėje... Atleiskite, kad keičiu pokalbio temą, nes jus pažinau...
- Ir kas gi aš esu?
- Lizdeika...
Senukas pritariančiai linktelėjo galva.
- Išmintingasis Žyny, mane domina kodėl kunigaikštis Gediminas rašė laiškus klastingiems vakarams? – paklausė Bertas.
- Labai jau norėjo įstoti į Europos Sąjungą... O Gedimino laiškus rašė vienuolis Galigantas, italas, pamokęs lietuvių kalbos, aršus baltų religijos ir kultūros priešas, "prisidirbęs" Romoje ir pasprukęs į Lietuvą, - paaiškino Lizdeika, - Galigantus ego sum, et in hoc ego scribere litteras a me prius bulla Gediminas.
- Gerai skamba lotyniškai, bet būtų dar geriau, jei išverstum...
- Jūs galvojate, kad senovės lietuviai buvo analfabetai, profanai? Aš laisvai šneku lotynų, vokiečių ir anglų kalbomis. Tai jūs esate nemokšos, atsilikėliai ir saugiai tirpstat ir tarpstat (kaip kas) Europos pakraštyje. Vertimas būtų štai toks: „Galigantas aš esu, ir štai rašau pirmąjį savo viršininko Gedimino laišką.“ Bertai, žinok laiškų buvo parašyta daug, daug daugiau nei manote...
Pūstelėjo naujas sapno vėjas. Bertas stovėjo bibliotekoje ir žiūrėjo į senų knygų nugarėles.
- Nejau visas reikės perskaityti?
- Tik tada tapsi Guru Guru, - patikslino žilas bibliotekininkas.
- Nenoriu būti kažkokiu mokytoju, ezoterikos adeptu!
- Deja, teks.
- Kodėl – „deja“?
- Todėl, kad tiek daug bibliotekų sunaikinta, išniekinta... Timbuktu, Aleksandrija... Nors rankraščiai nedega, biblioteką sunaikinti lengva, o sukaupti sunku.
- Prie ko čia knygos?
- Tu rašysi knygas, daug knygų... Būsi rašytojas, mokslininkas, didis žmogus...
- Rašytojas – neprieštarauju, bet Guru Guru... Tai visiška nesąmonė!
- Taip jau nulemta...
- Ar tai mano karma?
- Ir vėl tau kliūna ta karma... Nereikia užsiciklinti, aš niekada negalvoju apie karmą, negalvoju ir viskas, bet šioje situacijoje galiu pastebėti, kad jei netapsi Guru Guru - bus bloga karma... Labai bloga...
- Tai faktas?
- Tikiuosi Guru Guru nepaliks kovos lauko, ir jį sustabdys tik mirtis.
Bertas pabudo, bet jei tiksliau - tai NE. Tik tapęs Guru Guru jis pabus.
Vilko Miestas, 1323 m.