NAUJA KNYGA. Didysis Žaidimas

TURINYS

A R E N A
P O S T Ž A I D I M A S

ANOTACIJA

Knyga prasideda ir (ne)pasibaigia, nes visi personažai palieka teksto rėmus, ir ateina (o gal sugrįžta?) į realų (?) pasaulį. Žaidimas tęsiasi, kol pasibaigia Postžaidimu.

A R E N A

PRATARMĖ

Mirties slėnyje Galigantas pastatė didžiulį ąžuolinį stalą ir dvi kėdes. Ant lininės staltiesės jis padėjo didžiulę šachmatų lentą ir išrikiavo figūras.
Guru Guru Mylimoji verkė:
- Mielasis, dar nevėlu, apsigalvok, neik žaisti... Jaučiu, kad Didysis Žaidimas tave pražudys...
- Negaliu, visi bilietai jau parduoti, nors dar nepaskelbta Žaidimo pradžia... Išankstiniai pigiau, po 50 Eur, vėliau net už 100 Eur.
Reikia paskubėti, nes jei nežaisiu – mane surakins grandinėmis ir pasiūs į meno galerą tapyti postmodernių drobių... Aš būsiu snobų vergas.
O Giedrė prakeikė Žaidimą, Guru Guru, Galigantą, visus, ir net Dravenį...
- Draveni, kiekvienas jūsų ėjimas įtakos, nulems įvykius Žemėje... Ir vienas iš jūsų turės pralaimėti, tuomet planeta bus sunaikinta...
- Bus lygiosios...
- Duok Dieve...
Laikrodžiai pradėjo eiti pagal naują kalendorių. Nuo nulio. Tai labai įdomus Didžiojo Žaidimo kalendorius. Jis kas 12 valandų pamiršta, kas esąs, ir vėl eina nuo nulio. O šachmatų figūros pavirto (o gal atvirto?) keistomis, fantastiškomis būtybėmis: žmonėmis, žvėrimis, reptilijomis, paukščiais, ateiviais, vaiduokliais, žuvimis... Žaidimo lenta nusidriekė iki pat horizonto, bet kažkokiu neperprantamu būdu sutilpo ant stalo. Visos figūros buvo gyvos ir, nekantriai laukdamos žaidėjų, trypčiojo vietoje, nerimavo, nes pačios negalėjo žengti nė žingsnio.
Kultūros ministro referentas Galigantas vilkėjo šachmatinį fraką, o dešinėje rankoje laikė juodą dirigento lazdelę, ir, matyt, galvojo, kad vadovaus Didžiajam Žaidimui. Kultūros valdininkas tapo klounu, nes neabejojo (pasąmonės katile kunkuliavo kvailų fantazijų raugas), kad pasaulį valdo komediantai. Tik šį kartą visagalis referentas apsiriko. Planetos likimą lems Didysis Žaidimas, ir tik Guru Guru ir Dravenis galėjo destruktyvius įvykius pakreipti progreso linkme.
Geležinio vilko balsu kaukė Mirties slėnio dolmenai, menhyrai ir paprastesni, mažiau privilegijuoti akmenys. Virš žaidimo stalo ratus suko ereliai, suopiai ir plėšrūs vanagai. Tolumoje ryškėjo šiurpūs dinozaurų siluetai. Pavojus jau arti, visai šalia.
Galigantas mostelėjo dirigento lazdele ir žaidimų stalą nematomos jėgos (tik ne kultūros biurokratas!) uždengė patikimu, neįveikiamu cirko kupolu, piramidine palapine, užburta jurta, stebuklingu vigvamu, vikiupu. Į arenos vidų neskubėdami slinko, plūdo, judėjo, svyravo dėkingi žiūrovai. Galigantas itin kruopščiai tikrino bilietus, o nuplėštas šakneles tuoj pat prarydavo. Net nesukramtęs. Saldus tas pelno skonis...
Virš referento galvos suzvimbė ir praskrido Vapsva Maja.
- Kur leki be bilieto?
Sparnuota, ginkluota ir kandi princesė nesiteikė net atsakyti. Iš pykčio Galigantas vos nepaspringo bilieto šaknele. Nenumatyti nuotoliai. Pažemintas pelnas.
Pagaliau žaidėjai atsisėdo į savo kėdes. Dabar bus išmestas burtų kaulas, turintis parodyti, kam bus suteikta pirmojo Ėjimo teisė ir pareiga. Prie stalo priėjo baltu apsiautu apsigaubusi Giltinė ir ant žaidimo lentos numetė ką tik apgraužtą kaulą. Ant viršutinės briaunos švytėjo dvi auksinės raidės – GG.
- Guru Guru, tavo Ėjimas!
- Mes susitikome pagerbti iliuziją, reginių prarają, gilią, neįveikiamą, kurioje paskęsta bet koks mąstymas... Draveni, džiugu, įdomu ir prasminga yra žaisti su tavimi.
- Su pergale! Noriu palinkėti naujo, originalaus, nepakartojamo Žaidimo!
- Draveni, ar žinai, kaip žaisti go, ga ir ge?
- Esu amžinas mokinys - reikės išmokti ir go, ga ir ge...
- O kur dar - gi ir gu... Vėliau - guo, gie, gau...
Derėtų priminti, kad Mirtis visada stovi šalia (nebūtinai prie kompo) ir laukia, kada žmogus suklys, susimaus, nes gyvenimo klaidų tekstas rašosi tarsi savaime. Argi? Bejėgis diktofonas, nanotechnologijos, Teslos išradimai? Niekas negalėjo to nei paaiškinti, nei suvokti.

 1 (įslaptintas) Guru Guru ėjimas

Guru Guru įdėmiai pažvelgė žaidimo lentą, kuri keitė kontūrus, apvalėjo, virsdavo spirale, keistomis daugiabriaunėmis figūromis. Vėrėsi keturmatė, o gal net ir penkiamatė erdvė. Nežinomybė, naujos patirtys. „Įdomu, ar gali trimatė būtybė įkristi į keturmatę, penkiamatę duobę? Ir kas tada įvyks?“ – beveik mąstė Guru Guru.
Salėje kilo triukšmas. Didžiojo žaidimo aistruoliai rėkė:
- Guru Guru – eik!
Netrukus visa salė pradėjo skanduoti:
- GG 1... GG1... GG1!
Guru Guru įsiuto, bet pamatęs į save nugrimzdusį Dravenį, nurimo.
„Reikia žaisti. Niekas man gyvam nepastatys paminklo...“ – atakavo visiškai kvaila mintis.
- Aš tau galiu atriekti storą riekią sapnų, - nelauktai prabilo pirmoje eilėje stovinti keista figūra.
- Kas tu toks?
- Atominis pėstininkas.
- Karys?
- Ne... O gal? Kartą aš įkritau į penkiamatę duobę – ir štai rezultatas.
- Kiek suprantu, duobė buvo penkiametė, t.y. iškasta prieš penkerius metus? – ironizavo Guru Guru.
- Nieko tu nesupranti...
- Ką turiu daryti, kad suprasčiau?
- Pajudink mane, padaryk ėjimą!
- Ačiū.
- Ačiū! To nepakaks! Pajudinki mane! Nebūtina apeiti abejonių šešėlius, mėgaukis nesankcionuotu Didžiojo žaidimo dangumi... – ragino Atominis pėstininkas, - Guru Guru, tu alkanas, patirk koks riebus ambicijų sviestas, koks aštrus sumeluotas sūris: tik sočiai užkirtęs gali įbridęs į radioaktyvų dumblą, kvėpuoti kiaurais batais, nes dujokaukė buvo atimta jau I Pasaulinio karo metu, kad tu galėtum saugiai įkvėpti dozę Falkenhano (Viktor Falkenhahn – tik jau ne jis!) dujų. Tai kaifas!
- Skaičiau, kad yra Didysis Judintojas. Įdomu tai, kad Great Attractor yra ta keista jėga, gravitacinė anomalija, dėl kurios viskas kažkur juda... Filosofai sako, kad, kadangi pirmasis judėjimą sukeliantis judesys negali nusitęsti iki begalybės, turi būti pirmasis judintojas, kuris pats nejudėtų. Tas nejudantis judintojas, Aristotelio požiūriu, yra Dievas. Aristotelio sukurtasis Dievo įvaizdis implikuoja tai, kad Dievas nesidomi pasauliu: Dievas nesikiša į įvykių eigą, o tie įvykiai jo neveikia. Kadangi Dievas pats nejuda, pasaulį judina ne Dievo veikla, o ,,ilgesingas“ medžiagos troškimas pasiekti Dievą kaip grynąją formą. Taigi, štai ir vėl susitiko fizika, religija ir filosofija, kurios tu, Draveni, taip nekenti.
Ir Guru Guru reikšmingai „pavažiavo“ kita figūra – tai buvo Lūšis, taiki rami, katiniška.
- Aš Lūšis, esu tamsaus miško poetė, nedalyvauju nei poezijos pavasariuose, nei rudeniuose...
- Įrodyk, kad esi poetė?
- Štai ir eilėraštis:

PABUDIMAS

anksti ryte
į švitrinį rūką
suvynioki medines tvoras
pagerbki
tiesų spindulį
trumpiausią atstumą
iki bundančios saulės
tolima burė
jau aria vėjo dirvonus
nepastebėsi
kaip atplauks nauja diena

Šiandien ir vėl buvo atrasta Atlantida, pranešė Dirbtinio Intelekto Naujienų Agentūra, pakeitųsi senąjį, morališkai pasenusį Absurdistano Naujienų Agentūros pavadinimą ir visą jo koncepciją. Dabar - jokio absurdo, tik nesąmonės.

2 (įslaptintas) Dravenio ėjimas

Dravenis subliuško tarsi kažkas jį būtų pradūręs ir iš vidaus išleidęs orą. Taip, tai jį „išdūrė“ Guru Guru, nepajudinęs Atominio pėstininko, ir išvengęs branduolinės žiemos. Kokia netektis. Jau paruoštos slidės, rogės, poliarinis gliseris. Ir viskas veltui! Kokia netektis...
Bet visi šie Dravenio apgailestavimui buvo niekis, palyginus su spaudos ataka. Guru Guru užgriuvo žurnalistų lavina: dienraščių „The New York Times“, „The Guardian" reporteriai ir, be abejo, vietinė, itin susireikšminusi žiniasklaida.
- Gerbiamas profesoriau, kaip pavyko išvengti branduolinio konflikto? Kodėl jūs nuo pražūties išgelbėjote planetą? Ar jūs pacifistas? – pasipylė klausimai.
Guru Guru tartum susireikšminęs tylėjo, bet reporteriai nesitraukė. Pagaliau Guru Guru sunkiai atsidusęs prabilo:
- Visų pirma, aš dar ne profesorius, o pasaulis man labai brangus... Aš myliu visą žmoniją ir vardan taikos pasiryžęs net mirti...
- Ar pavojingas jūsų oponentas? Ar Dravenis sieks revanšo?
- Nemanau... Bet Dravenis yra įtartinas tipas: niekada nesiskiria su koltu, nemėgsta filosofijos, nevengia haliucinogeninių grybų, medituoja...
Dravenis, negalėdamas pakęsti pagyrūniškos spaudos konferencijos, delnais užspaudė ausis, ir susikaupė. Reikėjo deramo atkirčio, smūgio, nuo kurio susvyruotų Guru Guru prestižas, reputacija, šlovė.
„Kur dabar man eiti?“ – nerimo Dravenis.
Pagaliau apsisprendęs pajudino dvi figūras: Sidabrinę skruzdėlę ir Aksominę pelytę. Kodėl dvi figūras? Didysis Žaidimas buvo universalus, be jokio Teisėjo - tik dėkingi žiūrovai, visagalis Kultūros ministro referentas Galigantas, ir, be abejo, spauda. Na, o kur Guru Guru Mylimoji, Dravenio - Giedrė. Galigantas merginas pavertė žaidimo figūromis ir mėgavosi savo baisiu sprendimu. Taigi, nė kiek neperdedant, nesutirštinant spalvų, planetos likimas atsidūrė Guru Guru ir Dravenio rankose. Žiauru, bet įdomu.
Sidabrinė skruzdėlė parodė taką ir Dravenis drąsiai šoktelėjo ant žaidimo lentos, bet nepavirto figūra – jis visais atvejais būdavo Žaidėjas. Nuėjęs taku kelis šimtus metrų jis pamatė savo seną ir atversta poezijos bloknotą, kuriame Aksominė pelytė skubiai pragraužė Juodąją skylę. Iškilo pavojus Didžiajam Žaidimui, kuris galėjo būti įsiurbtas kartu su Draveniu, Guru Guru, dėkingais žiūrovais, Galigantu ir visomis figūromis. Ir kas bus tada?
- Čia filosofija bejėgė! – kvatojo Aksominė pelytė, - galas tau, ir Didžiajam Žaidimui. Žaidėjas pralaimi prieš figūrą! Štai iki kokio lygio tu nusiritai, Draveni! Cha, cha, cha...
- Reikia gelbėti Dravenį.... – tarė Guru Guru ir užvertė poezijos bloknotą.
Taip dabar Dravenis pralaimėjo. 1:0  Guru Guru naudai - užsidegė tablo. Be to, visi perskaitė ir kvailą eilėraštį:

įsirėžiau į sieną
bet stogu
netapau

Dravenio gerbėjai autsaiderį apmėtė pomidorais, agurkai, moliūgais ir arbūzais. Lengva kontūzija. Dabar Guru Guru ėjimas.

Slopsta TV ekranas su futbolininkų siluetais, gauruota pabaigos ranka, išjungia perjungia kanalą ir parodo savo tikrąjį veidą...

3 (revanšistinis) Dravenio ėjimas (pralaimėjimo link)

Kartais pralaimėti geriau, nes nugalėtojo situacija yra labai nestabili, laki ir trumpalaikė. Pergalė – tik momentas, o kas būna po jo? Guru Guru suprato, kad Dravenis dabar yra energetiškai stiprus, įsiutęs, pasiryžęs originaliam veiksmui, galingam ėjimui net ir prieš Didįjį Žaidimą, prieš visas: ir savo, ir Guru Guru figūras. Ar galima nugalėti Didįjį Žaidimą? Ar galima nugalėti Visatą? Galima, jei kosmosas – tai tik holograma, iliuzija, miražas. Kita vertus, Guru Guru į pergales žiūrėjo su ironija.
- Žinau, kad nurimsiu, tik nuo Žaidimo lentos nušlavęs visas figūras. O kokia visų figūrų prigimtis? Gal jos tėra tik mano sąmonės atspindys, projekcija... Tuomet, užuot kovojęs su chimeromis, aš turiu įveikti save...
- Didysis Žaidimas yra stipresnis nei tu manai. Matrica bet kada gali smogti atsakomąjį smūgį, jeigu tu pradėsi maištauti prieš Sistemą... – įspėjo Galigantas, - geriau žaiski pagal taisykles... Turi savo figūras ir padaryki gerą ėjimą.
- Didysis Žaidimas, koks bebūtų didelis – yra tik uždara sistema, o mano Sąmonė yra begalinė...
- Nepamiršti, kad tavo Sąmonė transliuoja Didįjį Žaidimą. Ar tu gali įveikti, nugalėti save?
Dravenis atidžiai pažvelgė į referentą.
- Tu ne Galigantas!
- Kodėl?
- Šneki per daug protingai...
Referentas pavirto balta Mirties figūra.
- Įspėjau, ateiki pas mane...
Dravenis drąsiai pakilo nuo kėdės ir nukrito tiesiai ant Didžiojo Žaidimo lentos.
- Atėjau, ir kas dabar?
- Tu mirsi ir pavirsi Didžiojo Žaidimo figūra, - kvatojo Mirtis.
- Tai tu, Mirtie, esi tik figūra, o aš amžinas Žaidėjas.
- Nebūk toks tikras!
Mirtis ištirpo ore, o Dravenis stovėjo didžiulėje pievoje. Prie jo prišliaužė Karališkoji Kobra.
- Tik vienas kirtis – ir tu jau figūra!
- Kirsk! – sušuko Dravenis.
- Nesitikėjau... – nuliūdo gyvatė, - jeigu tu nebijai ir netiki mano nuodais - aš bejėgė.
- Kirsk! – reikalavo Dravenis.
Gyvatė pradėjo ryti savo uodegą ir tapo Tobulu Apskritimu. Dravenis drąsiai įžengė į vidų.
- Dabar aš saugus!
Ir pačiu laiku. Minios šmėklų, pabaisų, siaubūnų apsupo užburtą ratą, bet niekas negalėjo į žengti į vidų.
Staiga prie rato atslinko sena sulinkusi Ragana.
- Kažkada aš buvau jauna ir graži...
- O dabar esi išmintinga, - seną, nelabai juokingą anekdotą skėlė Dravenis.
- Tu geras mokinys. Jeigu šį ratą padalysi į dalis – tiek ir turėsi Visatos modelių.
- Na, o mano prigimtis?
- Jeigu žaidėjas aklas, ir nemato savo Tikrosios prigimties, kaip jam gali padėti figūra?
- Na, baik, Draveni, tikroji prigimtis yra įsčios.
Ragana dingo. Viskas prapuolė. Dravenis sėdėjo prie Didžiojo Žaidimo lentos, o priešais Guru Guru ir laukė ėjimo.

Guru Guru išsitraukė nardus. Kadaise jam labai nesisekė jais lošti, vienas jam labai patinkantis žmogus mokė, bet Guru Guru buvo beviltiškas. Dabar teks bandyti atsilošti su Draveniu.

4 (ne)Guru (ne)Guru Ėjimas arba pakeistas Žaidėjas

- Draveni aš noriu, kad tu, po skaudaus pralaimėjimo, pailsėtum, truputėlį atsipūstum, išgertum arbatos, pamedituotum... Ar galima tavęs, šią sunkią minutę paklausti?
- Taip, Guru Guru.
- Tavo eilės prieštaringai geros... Kaip jas rašai?
- Tu esi teoretikas, galiu atskleisti būdą, kaip aš rašau.
3 Dravenio žingsniai:
1. Surask temą.
2. Surask būdą (metodą) temai išskleisti.
3. Ieškok tinkamų žodžių.
Guru Guru palingavo galva, užslėpė šypsnį, ir dalykiškai prabilo:
3 Guru Guru žingsniai:
1.Tema ateina pati
2.Neieškok būdo temai išskleisti, tai absurdas, ji pati išsiskleidžia, kai yra įkvėpimas
3.Neiškok žodžių, rašyk skaičiais ir paversk juos žodžiais, piešk...
- „Tema ateina pati“. - Teisingai! Pritariu! „Neieškok būdo temai išskleisti, tai absurdas, ji pati išsiskleidžia, kai yra įkvėpimas.“ Nesutinku! „Neiškok žodžių, rašyk skaičiais ir paversk juos žodžiais, piešk.“ Nesutiku, nes tai ir yra absurdas! Ir atleiski už kritiką...
- Tai kad čia ne kritika, o tavo nuomonė. O dabar štai ką aš pasakysiu...
Guru Guru įtartinai noriai įkopė į itin aukštą tribūną, ir Cicerono balsu (nepatikrinta hipotezė!) prabilo:
- Dravenis nesutinka, kad yra kitų automobilių, ne tik jo Chrysler, kitų moterų, ne tik jo Giedrė, kitų ginklų, ne tik jo koltas. Dravenis prisirišęs prie savo tariamo neprisirišimo. Tai, kaip mokė nušvitusieji, yra pats pavojingiausias prisirišimas, kai galvoji, kad jau esi teisingame kelyje. Nėra teisingo kelio. Viską turi atrasti pats. Čia kaip mokantis kalbą. Ji jau yra, ir be mūsų egzistuoja, bet pats atrandi joje pirmuosius žodžius, frazes, kol galiausiai imi ja kalbėti, suprasti ją. O Guru Guru visada manė, kad kalba, religija, mokslas yra instrumentai nušvitimui pasiekti, bet savaime jie nėra tikslas.
Dravenis, atsilošė ir atsainiai ant žaidimo stalo metė kauliuką. Iškrito 6 taškai. Po to metė Guru Guru - vėl šešiukė.
- Lygiosios! - pastebėjo Galigantas.
- Ne, - atsainiai tarė Dravenis, - aš nesimokau kalbų, negraužiu storų filosofijos knygų, todėl ir nesu kaip, Tamsta, teisuolis, nušvitęs, viską žinantis... Išmanantis, kaip naudotis tokiais instrumentais kaip kalba, religija, mokslas... Mano instrumentai kiti...
- Tuomet tu vėl pralaimėjai! - sušuko Galigantas.
Guru Guru virtęs Galigantas nedarė to, ką mėgo Dravenis ir Galingantas. Nenusižemino. Jis mandagiai atsiprašė ir nuėjo palikęs raštelį. Jame buvo parašyta: „KAD IR KĄ DARYTUM, DRAVENI, TU TEISUS, NES AŠ TESU TAVO PROTAS.“
Dravenis perskaitė raštelį ir nusijuokė:
- Galigantomanija, žvaigždžių liga, paskutinė stadija... Cha, cha, cha... Galigantas - tai mano protas! O gal jis ir mano mecenatas, filantropas? Neišleido nė vienos mano poezijos knygos, ir, apeliuodamas į mano primityvų išsilavinimą, nori, kad aš sušukčiau: "mne nužen mozg, ja vybral vas, do skoroj vstreči - fantomas." Neapmausi manęs referente! Žinau, kas atsitiko! Pakeistas Žaidėjas, jei Galigantas dabar Guru Guru, tai kur tada tikrasis Guru Guru?
Guru Guru tyliai išėjo neužtrenkdamas durų.
Nes durų nebuvo.

5 Nepastebimas Guru Guru ėjimas

Guru Guru mokėjo žaisti nepastebimai. Dabar jis slapta pajudino nematomą figūrą. Ar Dravenis pastebės? Ar supras, ar pajaus? Ir iš tiesų, Dravenis susverdėjo, tarsi kažkas jam būtų smogęs per galvą.
- Guru Guru, kodėl tu taip gerai, tiesiog virtuoziškai žaidi? Tu žinai Doktriną, ir aš negaliu tavęs nieko išmokyti... Tu žinai Mokymą, geriau nei aš...
„Kokią Doktriną? Kokį Mokymą? Apie ką šneka Dravenis?“ – sunerimo Guru Guru ir kukliai pastebėjo, - ačiū, bet aš nieko nežinau...
- Ar nori sužinoti? – nesitraukė Dravenis.
- Ne. O kam?
- Ne kam, o KĄ?
- Ką? Didžiąją Schemą, kurią suvokia nušvitę stačiatikių vienuoliai (μεγαλόσχημος, Схима).
- Na, štai tu nori suprasti Didžiąją Schemą? Pagirtina. Kokie pasiekimai? Kiek jau sužinota?
- Ji yra.
- Didžioji Schema yra! Valio! Kitas tavo žingsnis?
- Schema didelė. Ten reikės žengti daug žingsnių.
- Guru Guru, gal tu gali papasakoti nors apie vieną savo žingsnį? - paklausė Dravenis.
Guru Guru meniškai tylėjo, todėl Dravenis pasiryžo kalbėti apie tai, ko nežino. Ne pirmas kartas, ir ne paskutinis.
- Guru Guru, gal tas žingsnis – įvertinti, pagirti save: netobulą, tingų, piktą? Gal tokiu būdu galime pakeisti save? O gal tai tik egoizmas? Ar teisinga jaustis patogiai, saugiai? O gal reikia gyventi įtampos ir streso būsenoje? O gal tas žingsnis - tai akvariumas, izoliacija nuo visko, kas tave erzina ir trikdo? Guru Guru, dabar tu žaidi, tu saugus, nes tave saugo Didysis Žaidimas.
- Didysis Žaidimas nieko nesaugo. Jis žaidžia Pats, - pagaliau prabilo Guru Guru.
- Jis žaidžia Pats. - čia tai mintis... Šis požiūris man svetimas, bet jis įdomus... O kai įdomu, galima ir su parašiutu šokti iš lėktuvo... – susimąstė Dravenis.
- Teks šokti be parašiuto.
 - Guru Guru, man keistai atrodo, dedasi, vaidenasi, kad aš pražiopsojau tavo svarbų ėjimą...

Didysis Žaidimas - itin stipri antigravitacinė jėga, kuri beveik nieko netraukia; Dar žr. Nulinė Jėga; atrasta 2084 m.; Visatoje ji veikia beveik nematomai, tačiau, išnagrinėję stiprias gravitacines jėgas (žr. Didysis Judintojas, Gravitacija), mokslininkai atrado, kad yra kažkas, kas jas sulaiko ir objektams neleidžia veržtis stipraus gravitacinio šaltinio link; nors ir vadinama Nuline Jėga, ji iš tikrųjų yra galingiausia žinoma Visatoje jėga, kurios kilmė kol kas nėra aiški, nors buvimas įrodytas (Astronomijos enciklopedija, 2093 m., Wilnjus, Lituanija)

6 (ieškantis) Dravenio ėjimas ir Niekas

Dravenis itin neramiai apsidairė. Dangus pakeistas palapinės skliautu, planeta – Didžiojo Žaidimo stalu, o žmonės – fantastiškomis figūromis.
Trinktelėjo kartoninis žaibas ir Žaidimo stalas pavirto didžiuliu ežeru. Ant lengvų bangų suposi paprasta medinė valtis
- Bijau savo šešėlio, skęstančio gelmėje, meldų ir vandens pabaisų... Bet reikia ryžtis, delsti negalima nė sekundės.
Po vandeniu, prie nugrimzdusių Atlantidos šventyklos vartų šmirinėjo Lydeka ir mąstė:
- Reikia be lifto pakilti į paviršių ir prabilti užkimusiu balsu, pagąsdinti Dravenį. Ne, neįdomu, reikia pramušti valties dugną...
Lydeka čiupo sunkų akmeninį kirvį. Taip, Lydeka turėjo rankas, be to, galėjo transformuotis: pavirsti Undine, suvilioti Dravenį ir paskandinti. Štai taip! Figūra pranoksta bet kokį gyvūną, žmogų, ateivį, bet ką. Žaidžia tik figūros. Visi kiti – žiūrovai.
Kažkas pabeldė į dugną. Smūgiai stiprėjo. Ar atlaikys valtis? Dravenis energingai irklavo, norėdamas greičiau pasiekti krantą.
Išsigelbėti nuo vandens pabaisų, nepaskęsti, sunkiu akmeniu nenugrimzti į dugną.
Štai ir krantas. Dravenis skubiai iššoko iš valties ir nubėgo pieva. Toliau nuo vandens pabaisų. Pagaliau pribėgo seną ąžuolą. Į kamieną buvo atremtos kopėčios. Reikia lipti, jeigu nori įveikti Žaidimo laiką, bristi prieš įvykių srovę ir padaryti gerą ėjimą.
Lipti buvo sunku, nes kopėčios buvo apledėjusios ir slidžios. Negalima sustoti, reikia pasiekti slaptą medžio namelį. Atsipūsti, apmąstyti tolimesnius veiksmus. Štai pagaliau ir svajonių namelis. Dravenis tris kartus pabeldė. Sugirgždėjo durys.
- Draveni, užeik, jauskis kaip namie, - tarė Ruda Voverė, - aš skubu, bet greitai sugrįšiu...
Dravenis drąsiai žengė į vidų. Ant stalo gulėjo galingi jūriniai žiūronai. Tai ženklas. Dravenis priėjo prie lango ir apsižvalgė.
Tolumoje stovėjo jo Chrysler, o šalia mergina. Giedrė! Valio! Staiga sugirgždėjo durys ir ant slenksčio pasirodė Lydeka. Užsimojo kirviu, bet Dravenio koltas buvo greitesnis. Lydeka gailiai suvaitojo:
- Nesisielok, Draveni, tu tik nukirtai Guru Guru figūrą...
Dravenis sutriko, jis nenorėjo Rudos Voverės namelyje palikti lavono (tai buvo ne lavonas – autorių past.), bet apačioje kažkas sukriokė:
- Aš Vilkas Pilkas – tavo figūra. Atiduok man Lydeką. Aš alkanas.
Štai ir išeitis rasta. Dabar reikėjo bėgti prie Chrysler ir gelbėti Giedrę. Keista žaisti varganus žaidimus, eilės tvarka (be jokių kriterijų) rikiuoti haliucinogenines figūras. Kelią pastojo Karvių Banda.
- Mes, t.y. aš esu tik viena figūra, ir dar neapsisprendžiau kurioje lauko pusėje žaisti. Draveni, gal tu nori būti mano, t.y. mūsų piemeniu?
- Guru Guru tinkamesnis ganytojas...
- Supratau, žaisiu jo pusėje. Paskubėki, kol aš atrajoju, nes tuoj sulėtės laikas ir tu patirsi didžiulį diskomfortą. Siek pergalės, greitindamas laiką. Tave išgelbės tik klipo efektas.
- Supratau!
- Dink iš čia, - sumaurojo visos karvės.
Aplenkęs bandą, Dravenis pribėgo prie Giedrės:
- Aš, laukdama tavęs, vos nepavirtau Balta Varna. Ištrauki mane iš Žaidimo. Aš noriu sėdėti žiūrovų salės pirmoje eilėje.
- Važiuojam! – tarė Dravenis.
Dravenis įjungė variklį ir apsidairė. Pirmoje eilėje sėdėjo linksma Giedrė, o priešais rūškanas Guru Guru.
- Tavo Mylimoji vis dar įkalinta Žaidime, o aš...
- Girtis draudžiama! – įspėjo Galigantas, - skiriu tau baudą.
- Laimėjau, laimėjau, laimėjau! – it mažas vaikas siuto Dravenis.
- Dar ne! – abejingai paneigė Guru Guru.

Guru Guru jau buvo sugalvojęs gudrią taktiką, apie kurią Draveniui nepasakojo. Šią taktiką jis pavadino kodiniu pavadinimu NIEKO ir pažymėjo pasvirusiu brūkšneliu (/). Ką tai reiškia?

7 (gydomasis) Guru Guru ėjimas arba Sveikatos šauktukas

Guru Guru ryžtingai stumtelėjo aukštą, liekną figūrą. Tai buvo Sveikatos šauktukas.
- Ačiū! Geras ėjimas, bet liūdna...
- Kokia figūra? Koks ėjimas? Ketinau „pavažiuoti“ tik už metų.
- Kur pavažiuoti?
- Emigruoti draudžiama! – įspėjo Galigantas.
- „Pavažiavus“ - gal išplauks geresnis sprendimas. Žaidžiu, o tai stebina, ir pavyksta laimėti, o tai džiugina...
- Ir neįvertinama... – įgėlė Dravenis.
- O tai liūdina...
- Guru Guru, ar tau gera liūdėti? - paklausė Dravenis.
- Vertina tik pats DŽ.
- Vadinasi, Guru Guru, tavo nuotaikas vertina, analizuoja ir valdo DŽ... Gal todėl tu sieki pergalės, nes tada laimi prizą – puikią savijautą, energiją...
- Kraft? Nei, ikke kraft i dag.
- Guru Guru, tu kalbi norvegiškai?
- Ja, jeg snakker norsk. Snakker dere norsk?
- Žinoma, Guru Guru. Jaja. Tik nė žodžio nesakysiu. Bet tai tavo ėjimas – kalbėti norvegiškai ir stebėti mano reakciją. O gal tai ir yra geriausias dialogas. Vienas šneka, o kitas nieko nesupranta, bet turi stengtis (panaudodamas vidines galias) perlaužti save ir žaibiškai, be jokių kursų išmokti kalbą... Įspūdinga...
- Jo. Jeg lærer norsk bokmål alene av meg selv fordi det er et fantastisk språk.
- Edukacija, restauracija, evakuacija!
- Dravenis nekalba norvegiškai, bet viską supranta! Lygiosios! – paskelbė Galigantas.
Nepatenkintas liko tik Sveikatos šauktukas.
- Kuo aš čia dėtas?

Ir gavo Tai kaip sveikatytė hvordan har du det klaustuku per kuprą.

8 (poetinis) Dravenio ėjimas

DŽ simbolis – ledkalnio iškamša, tuščias alaus butelis, atkimšta stiklinė, supliuškusi plastmasinė varlė. Dabar galima pūstis iki begalybės, kurios nėra, nes pažinimo kraštai apriboti DŽ paslaptimi. Pakaruokliai gano debesų karves, skardinės vapsvos banaliuose patvoriuose žaidžia šachmatais... Ramu...
Dravenis ant DŽ lentos balta mokykline kreida rašė eiles:

it vaistažoles
surinksiu kritusius pušų spyglius
praregėsiu
į laiptų turėklus
sudaužęs matinį akinių stiklą
viską matau
todėl
į viršų lipu apgraibom
kamuoja troškulys
dangiški vampyrai
išgėrė sausą dykumų smėlį
kontrabosais aptverti baseinai
šaukia audros debesis
sninga
baltas lubų tinkas
pavirto slidžiu ledo parketu
smelkia lietus
rūgštus it citrinos kvapas
be dujokaukės
visai paprasta uždusti
padalinu save į dvi dalis
virstu abejonių trupmena
pasvirusiu laimės brūkšniu
XXI amžiaus žaislai
išsunkė smegenis
tik arbata gali grąžinti
interneto sujauktą protą

[dabar prašome ištransliuoti visa tai per socialinius interneto tinklus]

9 laisvas Guru Guru ėjimas

Guru Guru spoksojo į laptopą, ir buvo visiškai atsijungęs nuo DŽ. Draveniui prailgo laukti ėjimo, todėl jis atsargiai paklausė:
- Ką veiki?
- Kaip ir visada pirmadieniais, veikiu... Veikiu...
- Graži veikla...
- Negraži.
- Rekomenduoju - grožio saloną, o gal saliūną!
- Tokiuose nesilankau, nors nusiskusti plikai nekenktų. O kas yra saliūnas?
- Tuomet pakeiski garderobą - frakas, lakuoti batai, cilindras... Saliūnas, saliū̃nas (salon, saloon) – tai smuklė...
- Niekad neturėjau kostiumo, palaidoti prašau su džinsais. Po smukles lankytis neturiu noro, laiko ir pinigų. Esu netikintis smuklių galia.
- Kokios firmos džinsais? Praradai tikėjimą smuklių galia... Siūlau - restoranus! Paimki banke kreditą! Išmeski laikrodį, pagirios – tai geriausias noras apsilankyti girdykloje...
- Tiks PraplyštA, Marijėmpolėj gaminta. Oi ne - kreditams sakau ne, kaip ir bankams. Pagirioms ir girtuoklystei irgi. Apskritai sakau daugeliui dalykų NE. Laikrodžio nenešioju, televizoriaus neturiu. Kaip sakė vienas išminčius (koks, Draveni?), o, kiek daug dalykų man nereikia.
- Galigantas - to išminčiaus vardas! Guru Guru, ar tu nihilistas?
- Lietuviškai - niekininkas? Ne, aš klaustukas.
- Ir ko klausia Klaustukas?
- Jis tik ženklas be Sakinio.
Guru Guru - tu ženklas? - sunerimo Dravenis.
- Darykite, pagaliau ėjimą! - nekantravo Galigantas, - raskite savo Sakinį!
O publika rėkė:
- Norime Sakinio! Sakinio! Sakinio!
Sakinys atsikrenkštė.
- Liaaaaaa bemol...
Salė nuščiuvo, nutilo ir itin noriai išklausė simfoniją, kurios net ir nebuvo. Tobula, vientisa, tylu...
- Guru Guru, ar tavo mokytojas - John Cage (1912 - 1992)? O gal ir tavo metai prasideda nuo pirmadienio?
- Ne, nuo penktadienio. Jonas Narvas nebuvo mano Mokytojas. Mano Mokytojas buvo Zadačia.
Dabar Dravenis suprato, kad reikia būti itin pagarbiam, dėmesingai išklausyti kiekvieną Guru Guru žodį.
- Gal tu patekai į narvą ir tavo zadačia iš ten pasprukti?
- Kam sprukti? Aš nesu ir niekada nebuvau narve.
Salė leipo iš laimės. Guru Guru - laisvas, ir niekada, niekieno nebuvo įkalintas. Bet Dravenis buvo nepermaldaujamas, ir įžūlokai paklausė:
- Žinau, tu laisvas... Bet tavo Mylimoji - paversta DŽ figūra, ir tu nepadarei nė vieno ėjimo, kad išlaisvintum merginą...
- Kodėl nepadariau? Aš ją vedžiau ir išlaisvinau.
Į salę įėjo Guru Guru Mylimoji:
- Ačiū, mylimasis... Ar galiu prisėsti prie Giedrės ir stebėti DŽ?
- Žinoma...
Visi pakilo nuo kėdžių ir ilgai plojo. Plojo ilgai, nes labai lėtai. Lėtai, nepastebimai. Aplodismentų tarsi nebuvo.
- TAIP! - dar spėjo pasakyti iš nuobodulio griūdamas ant DŽ stalo snobas Guru Guru.
- Guru Guru, šaunuolis, tu vėl laimėjai, nepadaręs ėjimo, - pagyrė Galigantas.
- Nejaugi?
Guru Guru išeina iš salės, nuleipusios ir glebios. Dravenis triskart koltu iššauna į lubas. Krenta liustra. O gal reikia sakyti – sietynas! Salionas, ko norėt. Bet DŽ tęsiasi. Greiti, itin greiti plojimai, nes greitai bus... ... Ragnariokas!
Didelis laisvas klaustukas, be jokio sakinio. Juodas, kampuotas, dantiraštinis.

10 (metalinis) Dravenio ėjimas (ir daug progų)

Šikšnosparniai pasenusių draugų veidais asfaltavo DŽ arenos kilimus, o ančiasnapiai papildomas kėdės išrikiavo prie pat kupolo viršaus, kad daugiau žiūrovų galėtų stebėti stulbinančius ir nepakartojamus Guru Guru ir Dravenio ėjimus.
Aukštoje poetinėje aukštakrosnėje Guru Guru lydė rimus ir nerimus, metaforas, štampavo žodžių laukus. Nelengva suskystinti kasdienybės perforuotas mintis ir į baltas formas lieti eiles.
- Darbuojiesi? – paklausė Dravenis.
- Vis sunkiau ir sunkiau tobulinti žmonijos skaitymo įgūdžius – kasdien reikia vis daugiau legiruoto plieno. Aš noriu, kad į tobulas formas sustingę žodžiai, it saldūs ledinukai, ištirptų skaitytojų širdyje.
- Atvirkštinis efektas? Sudėtinga, nors ir pažangu, bet gal verta dirbti paprasčiau: sodininko kirveliu iš prisiminimų, nuoskaudų, svajonių sukalti dėžes...
- ... ir jas iki pat viršaus pripildyti šviežiomis braškėmis... - ironizavo Guru Guru.
- ... kad per stiklinės kraštus tekėtų arbata, išvirta ir veidmainių ašarų...
- Aš ne kulinaras, aš – metalurgas! – pasipiktino Guru Guru.
- Neįsižeiski, bet tu į kūrybą žvelgi atsainiu fokusininko žvilgsniu...
- Draveni, aš metalurgas, nes klausau metalo muziką, tu juk nieko prieš?
- O ko tu neklausai?
- Blogų žmonių.
- Guru Guru, ar tu blogas žmogus?
- Man skauda dantį, vadinasi, pagal carma-colos dėsnį, taip.
Guru Guru pažvelgė į savo užburtą širdį, ir suprato – ji plaka. O kada nulūš? Guru Guru buvo pasirengęs kisti, transformuotis kiekvieną akimirką į kitą akimirką, o gal į marsietį, į kosminį, užslėptą, nereklamuojamą save? Guru Guru namuose turėjo kastuvą, nes ketino prie kompiuterio iškasti sutemų duobę, ir palaidoti visas neįtikusias dainas, melodijas, improvizacijas. Guru Guru stokojo padėkų, lengvo deserto, jausmų išlydžių, elektros stulpų. Bejėgės rankos, jos negalėjo ištiesinti senamiesčio gatvių ir į keiksmus sukapotus debesis paversti laimės prospektais. Apgauna akys, dantys, basos pėdos, todėl Guru Guru svaigo, negaudamas atsakymų į klausimus, kurie pavirto žaliomis varlėmis. Svaigina akademinis kvaksėjimas. Šalin balas! Prasminga gyventi tik aukštakrosnės liepsnose, ir gerti skystą metalą. Šviną, kobaltą, uraną... Tada nustoja skaudėti dantys...
- Ar skausmas grynina sielą, ar piktina ją? – paklausė Guru Guru.
- Kai gyveni be stebuklo, skausmas pribaigia...

Iš kur tavo ši miela daina?
Sugrįžk, pagrok man.
Man niekad nerūpėjo daiktai iš šio pasaulio.
Tai buvo Tavo buvimo pajauta, užpildžiusi jį grožiu.
Hafiz
(Vertė Mindaugas Peleckis)

Šiandien yra Jogos, Cojaus, Vasaros Saulėgrįžos ir net Pasaulio Muzikos diena. Ką renkatės, tas ir gerai. Mes jau pasirinkome.

11 (skausmingas) Guru Guru ėjimas

Stokojama padėkų vėtrai, griaunančiai sudžiuvusius medžius. Jokio įvertinimo... O gal vertėtų garbinti škvalus, ūmarus, tornadus, uraganus ir viesulus? Gal būt, reikia kurti naujas apeigas, ritualus, gestus, eiles, dainas, simfonijas nuožmioms gamtos stichijoms?
 Dravenis atsargiai pajudino itin pavojingą ir paslaptingą figūrą – Kamuolinį žaibą.
- Guru Guru, kodėl negiriamas klimato atšilimas (o gal atšalimas?), užterštas oras, potvyniai, nuošliaužos, vulkanai, žaibai... Kodėl neliaupsinami karai? Kodėl niekas nenori dėkoti už skurdą, bedarbystę, augančius mokesčius, ligas ir mirtį? – paklausė Dravenis.
- Nežinau, o ir žinoti nenoriu. Pasaulis banalus: kai skauda dantį, bet kokios mintys apie gyvenimo prasmę kaip mat išgaruoja. Vadinasi, jo prasmė nepatirti skausmo, kančios?
Guru Guru delsė, o Dravenis, pasinaudojęs palankia situacija, „pavažiavo“ Elektrine gitara.
- Rekomenduoju grupę Spooky Tooth ir CD The Mirror... Žinau dantų aš skausmą, žinau... Reikia rauti - nemaloni procedūra...
Tikiuosi, kai neskaudės, galėsi atsakyti į mano klausimus? Guru Guru nugrimzdo į savo bedantį skausmą ir užsimerkė. Jokio ėjimo. Dravenis stumtelėjo trečią figūrą – Didžiulę vinį.
- Dovanoju šį nuskausminantį ėjimą tau: Spooky Tooth / Pierre Henry – Ceremony. Išleido studija „Mantra“ Tai klasika, tikrai padės... Koks mielas ir gražus, edukacinis CD viršelis: į žmogaus galvą įkalta vinis... Skausmo iškreiptas veidas, teka kraujas...
- Ačiū, - abejingai burbtelėjo Guru Guru.
- Nėr už ką! Grįžkime prie mūsų diskusijos, tu teigi: gyvenimo prasmė - nepatirti skausmo, kančios?" Taip, tu teisus, reikia siekti palaimos, amžinybės ir žinojimo.
- O ne per gerai bus gyventi amžinybėje, palaimoje ir žinojime? Už kokius nuopelnus nuodėmingam žmogui tai? – pagaliau Guru Guru padarė ėjimą.
DŽ lenta pajudėjo galingasis Ankh (Anakh), Toto kryžius. Dravenis, tarsi gavęs vėzdu per galvą, tradiciškai susverdėjo:
- Tebūnie, dantų skausmas - tu laisvas rinktis... O kas yra nuodėmė? Kas yra nuodėmingas žmogus? Būčiau dėkingas už paaiškinimą...
- Tas, kuris kitam daro bloga, linki bloga.
Guru Guru atsargiai nuo juodo langelio pakėlė Septynkampę žvaigždė ir pastatė ant balto kvadrato. Sugirgždėjo Dravenio ranka ir sustingo ore.
- Guru Guru, o kas yra bloga? Ir ką reiškia - linkėti bloga? Ir kaip tai daroma?
- Kvailas klausimas. Kokia prasmė kalbėti tokias nesąmones?
- O kokia prasmė šnekėti nenesąmones? Ir kokie klausimai kvaili, o kokie protingi? – nepasidavė Dravenis, praleidęs ėjimą.
- Kaip sakydavo vaikystėje, į durnus klausimus neatsakinėju.
- Guru Guru, jau tu ne vaikas? Surimtėki! Pademonstruok savo mąstymo galią! Aš laukiu atsakymų! - tarė Dravenis.
- Skausmas, kančia, nihil.
- Taip, tai Pirmoji tiesa, tauri tiesa, tikra, nefalšyva tiesa... - sunkiai, itin sunkiai atsiduso Dravenis.
- Ėjimai neįskaityti. Pralošėte abu! - sušuko Galigantas.
- 1:-1. Padauginam, kas išeina?
- Išeina - + 1, - nudžiugo Dravenis.
- Pliusas atitenka Guru Guru, o Draveniui - kuolas, - pasigirdo ledinis balsas.
Pakvipo siera, prie DŽ stalo stovėjo Juodasis laiškanešys, velnias, demonas, nepataisomas blogietis.
- -2.

Matematikų suvažiavimas po ilgų diskusijų nusprendė, kad nulis ne skaičius, kurica ne ptica, Polša ne zagranica.

12 (dekoratyvus) Dravenio ėjimas. MUZIKINIS ŠOU

Guru Guru snaudė kėdėje, o Dravenis knarkė pastalėje. Dėkingi žiūrovai išsiskirstė, bet DŽ dar nesibaigė.
- Referente, čiuožk į Kultūros ministeriją, - paragino Juodasis laiškanešys, - dabar aš būsiu DŽ moderatorius, vedėjas, prodiuseris, režisierius ir operatorius.
- Klausau, sere... – pralemeno Galigantas, - bet norėčiau gauti išeitinę kompensaciją!
- Lauk! – suriko demonas, - gausi honorarą pragare!
Visagalis referentas skubiai išsinešdino.
Juodasis laiškanešys spyrė Draveniui:
- Kelkis, latre!
Išgirdęs triukšmą pabudo Guru Guru.
- Talentas, didelis, nepakartojamas... – suokė demonas, - bet reikia keiti dekoracijas!
- Talentas, dekoracijos... Nieko nesuprantu, - žiovavo Guru Guru.
- Guru Guru, aš jums dovanoju pragarišką talentą, o Draveniui – nykias priemiesčio dekoracijas, seną Chrysler, koltą ir raganaitę Giedrę.
- Koks dosnumas, - ironizavo Guru Guru.
- Velninu įvertinimą...
Iš pastalės išlindo gerokai aplamdytas Dravenis.
- Degtinės! – suriko Juodasis laiškanešys.
Du bjaurūs, smala ir nafta pradvokę nykštukai atnešė padėklą ant kurio garavo rūšinė kava, švelniai vimdė falsifikuota degtinė, gailiai virkdė papjautas svogūnas, traškėjo skrudinta, bekvapė duonos riekė, alpo plastmasinis agurkas. Guru Guru pasirinko Caffe latte, o nė kiek nesuabejojęs, Dravenis mostelėjo pilną stiklinę ir skubiai užkando agurku. Atsijungė iš karto. Duona ir svogūnas liko sveiki.
- Gerbiamas profesoriau, Dravenis – analfabetas ir padugnė... Patikėkite, aš jums surasiu žymiai vertingesnę draugiją. Jūs vertas aukštos karjeros ir didelių pinigų.
- Ačiū už pagalbą, - kukliai padėkojo Guru Guru, - bet aš pats pasirūpinsiu savo ateitimi... O kava tikrai skani.
- Galite neabejoti, jūsų laukia sotus gyvenimas...
- Norėčiau paklausti, tai dabar, Jūsų Pragarybe, vadovausite DŽ? - pasiteiravo Guru Guru.
- Labai norėčiau, bet negaliu...
- Ir kodėl?
- Nesu Visagalis, bet labai noriu tokiu būti...
- Tai ko atvykote?
- Būsiu atviras, negaliu gyventi neiškrėtęs kiaulystės, šunybės, niekšybės... Tokia jau mano prigimtis.
- Jums pasisekė - Jūs pažinote savo Tikrają prigimtį, pasakytų Dravenis.
- Deja, aš neturiu Tikrosios prigimties, - velniškai nuliūdo demonas, - šliaužiu į Kultūros ministeriją, pas referentą Galigantą.
- Tempsite referentą į pragarą, prie katilų, o gal sviesite į verdančią smalą...
- Dar ne. Noriu, kad Galigantas ir vėl vadovautų DŽ... O jūs, gerbiamas profesoriau, pagalvokite apie mano pasiūlymą.
Demonas dingo, o Dravenis pakilo nuo grindų: visiškai blaivas, ne pagiringas ir linksmas.
- Tai bent!
- Gal nori pakartoti, - provokavo Guru Guru.
- Ačiū, pakas ir vienos velniškos stiklinės.
- Džiugu girdėti...
Bet Guru Guru sumojo, kad jam neliksma, netgi liūdnoka.
- O kas bus toliau?
Dravenis automatiškai atsakė:
- Žaidimas, o kas gi daugiau?
Guru Guru nepastebimai, negirdimai atsiduso. Pabodo jam visi žaidimai, jis norėjo rimtos mokslinės veiklos, kultūros tyrinėjimų.
- Draveni, aš parašiau naują knygą: "Postsovietinė lietuvių estrada"
- Ir nė žodžio, kad buvo iki 1990 metų?
- Visai nieko, nes nieko nebuvo, niekas negrojo - tik rėkavo apgailėti saviveiklininkai...
- Ar mes saviveiklininkai?
- Blogiau, mes - niekas, kvaili žaidėjai...
Dravenis norėjo paprieštarauti, bet į tuščią cirko areną įėjo Guru Guru Mylimoji ir Giedrė.
- Važiuojam kablelis berniukai!
- O kur? - paklausė Dravenis.
- Žaisti... - itin liūdnai atsakė Guru Guru.
Industriškai nemelodingai, atonaliai burzgė Chrysler variklis. Visi tylėjo, pagaliau Dravenis prabilo:
- O aš žinau, kodėl Guru Guru toks liūdnas?
- Ir kodėl gi? - vienu metu paklausė abi merginos.
- Guru Guru trokšta doru darbu užtikrinti sau ir šeimai orų gyvenimą, bet, deja, viską jau nugriebė blogiečiai - mums liko tik pasūkos...
- Nejaugi, nėra išeities? - pašiurpo Guru Guru Mylimoji.
- Išeitis yra... - sąmokslininko balsu prabilo Dravenis.
- Ir tokia tai išeitis?
- Nutilk Draveni, pyktelėjo Guru Guru.
Bet jau buvo vėlu trauktis, reikėjo pasakyti tiesą arba sumeluoti. Vėl dilema. Prakeiktas Dravenis pliurpia, kliedi, burbuliuoja...
- Išeitis – DŽ.
- Taip ir maniau, - lengviau atsiduso Guru Guru Mylimoji, - o koks prizas?
- Nobelio premija, - itin džiugiai, beveik teatrališkai rėžė Guru Guru.
Dravenis nepatikėjo, bet vis viena padidino greitį. Reikia nedelsiant pasiekti naują žaidimo būstinę, teritoriją, o gal ir akvatoriją.

Nobelis Draveniui padovanojo TNT.
Nu ne tą, didžėjau tu.
Aaaaa. Tą?

13 (bundantis) Guru Guru ėjimas

GOD SAVE THE QUEEN.
Ankstyvas rytas, metas kai pavargusios sienos trokšta kristi ant grindų ir užsikloti lubomis. Guru Guru buvo beveik pabudęs, bet vis dar klaidžiojo ties sapno riba. Pro atvirą langą įskrido Varna ir atsargiai nutūpė ant stalo.
- Turbūt dar miega? Reikia patikrinti... – garsiai mąstė viešnia.
- Aš miegu, dabar madinga miegoti...
- WAKE UP! – riktelėjo Varna, - džiugu, kad esi stilingas.
- Ką tu išmanai apie stilių? Dabar madinga gyventi sapnų, iliuzijų ir svajonių pasaulyje, nes sveika nematyti TIESOS. Aš esu paprastas... O stilingi ten kiti, aš ne iš jų.
- Matyk TIESĄ! – dar garsiau surėkė iškili padangių viešnia.
- Tai, kad aš be akinių dažniausiai...
- Sveikinu - stiprus regėjimas!
- Nelabai... Tik iš arti. Kas toliau, nematau. Tikriausiai esu pernelyg didelis pesimistas?
- Tai apsauga - kad mažiau matytum suniokotų miestų, miškų, užterštų upių!
- Taigi viskas labai švaru, ramu, žemėj tik 7500 žmonių... Sako, kadaise buvo apie 5000 (be ironijos).
- Nedaug žmonių, todėl - švaru, ramu... O paukščių yra daugiau...
- Panele, ar matėte Žaliają skylę?
- Taip. Tai duobė žolėje.
- O Juoda skylė kam reikalinga? Visata be jos negali?
- Kai skrendu naktį, man visa Visata - tai Juodoji skylė, juodoji duobė pilna mirgančių jonvabalių...
- Argi nesate atsivertusi astronomijos knygos? Nė vienos?
- Guru Guru, aš atskridau, ne šiaip sau, atlėkiau įspėti: esi jau "užverstas" žmogus, tavęs neišgelbės astronomijos knygos... Nebūk juodąja duobe, nepražudyki savęs, šeimos, nervinki giminių, draugų...
- Turbūt, aš sapnuoju...
- Ir taip, ir ne.
- Tai ką jūs man patarsite?
- Guru Guru, sužinok kur vyks II DŽ raundas? Galigantas jau sugražintas į DŽ moderatoriaus pareigas, važiuok į Kultūros ministeriją, pas referentą, pasitarti...
- Ministerija yra Mančesteryje, t.y. Madčesteryje, be abejo, o tai jau ne ES jurisdikcija, tad niekuo negaliu padėti, - ironizavo Guru Guru.
- Taip, beprotnamyje, bet ten tavęs, Guru Guru, neįleis, nes tu labai protingas. Teks vienam žaisti šachmatais, kortomis, o gal ir rusišką ruletę sužaisti... – įsižeidė Varna.
- Atsiprašau...
- Jau atleista...
Varna pakėlė sparnus ir išskrido.
GOD SAVE THE QUEEN.

14 (psichodelinis) Dravenio šliaužimas, peraugantis į skrydį. Kitaip tariant, ėjimas.

Žaidimų arenos jau nebėra, bet veiksmas vyksta. Dar neaišku, kas bus, bet paslaptis ir slaptas musmirių balzamas visada įkvepia, ir atsiunčia vizijas. Ar haliucinacijos tikros? Jas reginčiam – taip.
- Nuotaika bloga, bet linksma, galbūt todėl, kad nereikia sėdėti prie stalo ir stumdyti figūras, o kaip jautiesi tu? – paklausė iš sienos išlindęs Guru Guru.
- Kaip aš?
- Taip, Draveni, tu, o kas gi daugiau?
- JĖĖĖĖĖGA!
Staiga Dravenis susigriebė:
- Guru Guru, tavęs čia nebuvo... Iš kur tu atsiradai?
- Aš nežinau, iš kokios planetos atvykau į Žemę. Jei nori pasitikslinti, reikia karalienei laišką parašyt.
- Įdomi mintis. Kaip pradėt gi?
- Draveni, Jung‘as yra pasakęs: parodykite man sveiką žmogų - ir aš jį išgydysiu...
- Prieš tai, kai Jung‘as pacitavo save, nes jį gydė Freud'as, kuris gydė visus, nes nesveiki visi. Jung'as tapo sveiku. Ir taip pasakė...
- Ką pasakė? – suriko Guru Guru.
- Jaučiu, kad pasakė: mes sutinkame tik į save panašius...
- Skirtingai nei tu, aš ne vaiduoklis, - nusijuokė Guru Guru.
- Tai kas esi tu?
Vietoj atsakymo Dravenis išgirdo muziką, pažįstamą, girdėtą:
- Mes dar susitiksim... – dainavo Hiperbolė.
- ... niekad visada... – antrino Parabolė.
- Kam?
- Ne kam, o kas?
- Taigi, kas?
- Ba!
Apkurtęs nuo muzikos Dravenis rėkė:
- Guru Guru, tai tik hiperbolė! Ir ką mes čia veikiame? Mus vidinė energija turi "ištraukti", iš vizijų duobės, nes ilgas mokymas turi būti labai, labai trumpas. Tik akimirksnis, gal net ir mažiau, bet mes negalime užfiksuoti net akimirksnio? Ar su drugelių graibštu galima pagauti pro šalį skrendantį laiką?
- O čia jau Fojė. Antis išskrenda į tolimus kraštus, ŽAS'ys parskrido, bet nežinia, kur ganos... – pasakė Guru Guru.
- DŽ turi vykti visatos vestibiulyje, kosmoso koridoriuje... Nesąmonė. Šalin begalybę, mes baigtiniai ir todėl neišvengiamai patirsime fantominius pojūčius. DŽ areną amputavo Juodasis laiškanešys - bet mes vis dar žaidžiame... Pala, o gal DŽ yra DŽordana?
- Mes roko istorijoje, Draveni. Po šimts grybų, va kur DŽ mus atvedė.
- Guru Guru, daugelis roko gerbėjų net nesupranta apie ką dainuoja kultinės grupės, ir kai jiems išverčia tekstus - jie užpyksta. Jei tu parašysi gerą, protingą recenziją, tekstas skaitytojų "neužkabins", tu turi kliedėti, karščiuoti, nepagydomai sirgti muzika, mirtį kas diena dėl roko, ir tavo knygos turi būti panašios į bepročio nekrologus... Neieškoki scenoje autorių, atlikėjų, muzikantų, rašyki apie paprastus dalykus: orą, valgį, poilsį, darbą, pinigus, ir tarsi tarp kitko užsiminki apie neegzistuojančias grupes, pasakok apie muzikantų paklydimus. Skaitytojui įdomu, kaip kompozitorius kovoja su muzika, kaip garsas jį baudžia decibelais, kodėl muzikantas kenčia, krečia kvailystes, apsimeta genijum, bepročiu arba šventuoju...
- Muzika kuriama piemenims, neganantiems karvių, šventų karvių... – patikslino Guru Guru.
- Kam dainuot, jei galima kalbėt? Šnekėk eilėmis!
- Būgnas, kur mano būgnas?
Guru Guru kontūrai suskilo į dvi dalis.
- Guru Guru, paimki šį būgną, tai seno šamano (nepanorusio pasakyti savo vardo dovana), palydėta tokiais prisakymais: įteiki šį būgną asmeniui, turinčiam dvigubą šventumą. Ilgai svarsčiau kandidatus, visi šventieji turi tik vieną, o tu net du šventumus - esi ne paprastas Guru, bet Guru Guru. Dabar tai tavo būgnas, kuriame gyvena dvasios, ir kai pabelsi - jos ateis pas tave.
- Man reikia Dinamikos, ir ji YRA! – sušuko Guru Guru.
Guru Guru spyrė į būgną ir sudaužė jo širdį. Būgnas sudaužė jo širdį. Dužusių širdžių klubas šiandien koncertuoja su Pipirėnų kaimo kapela iš Vabzdynės. Bet viena dvasia liko sveika, nesudužo. Šmėkla, skambant Pipirėnų kaimo kapelai, gličiomis rankomis smaugė Guru Guru kaklą:
- Aš tavęs taip laukiu, laukiu, laukiu, ar žinai?
- Aš Rondas, - prismaugtu balsu iškilmingai tarė Guru Guru, - Rondas campesinas...

15 Ėjimas. Dravenis gudrauja ir niekur neina

- Tu Irbis, plėšrus labai (ne)atsakingas, Guru Guru, - sako Dravenis.
- Ar mes dabar žaidžiame? - nustebo Guru Guru šūktelėjęs iš už durų.
- Ar mes dabar žaidžiame? – perklausė Dravenis.
- Visiškai tikėtina... – samprotavo Guru Guru.
- Ne visiškai... Pusė bokalo, - abejojo Dravenis.
- O kas nugėrė iki pusės?
- Kas nugėrė, tas keulė.
- Draveni, sakei, kad aš Irbis, snieginis leopardas... Grįžkime atgal į snieguotus kalnus, į DŽ (neišėjus iš jo), reikia sugrįžti į ten, kur ir esi.
- Aš taip norėjau būti žmogumi: respektabiliu poliglotu, mąsliu konspirologu, įžvalgiu muzikos tyrinėtoju, net milijonieriumi... Ar daug yra snieginių leopardų, ir ką su jais daryti? Kur link pasuks snieginiai leopardai?
- Į paplūdimį – kur, gi daugiau, ten šalta gira, šilta jūra, karštas smėlis ir saulė, - paaiškino Guru Guru, - kartais reikia ir poilsio...
- Nieko nesupratau?
- Mokykis žaisti!
- Kokių žaidimų reikia mokytis?
Tu ze byč, jė, tu ze byč. Badminton, voleibol, čeburekai, gira.
- O litrbolas?
- Jį pakeitė bambaliapilis.
- Bambaliai - jau uždrausti.
- Tai kad ne... Priduoda juos į bambaliomatus po dešimtcentį.
- Ne dėl taromatų aš sunerimęs: energetiniai meridianai išvagojo mano kūną. Jaučiu atvirą kanalą. Guru Guru, vizualizuok DŽ lauką.
- Taip, Draveni, tu teisus - naujam žaidimui reikia erdvės, todėl keliausiu į Kultūros ministeriją pas Galigantą.
Guru Guru buvo priimtas be eilės, nors koridoriuje lūkuriavo įvairių sričių ir pakraipų menininkų minia.
- Profesoriau, gal yra žaidimas, kuris gali mane paversti ministru? Ar DŽ - egregoras? - smalsavo Galigantas.
- Eg-re-go-ro-nė-ra. Yra Vernadskio noo-sfera, - atsakė Guru Guru.
- Taip, Guru Guru, dvasinis tobulėjimas tampa mada, bet mados keičiasi... Ir kai mano knygų spintoje susikaupia krūva nemadingų knygų, aš jas dovanoju bibliotekoms... Kaip priartėti prie pirminių sėkmės šaltinių? Girdėjau, kad pirminių šaltinių nėra, ir visi tyrinėtojai tyrinėja tik nuorodas į kitus darbus, bet pirminių šaltinių niekas net nematė. Buvau bibliotekoje ir paprašiau Platono knygos, bet originalo neturėjo niekas...
- Platonas rašė kopijomis, originalus naikindavo. Uoloje degindavo. Ne, oloje. O gal uoloje? – ironizavo Guru Guru.
- Kas man atsitiks, jei aš surasiu originalą?
- Gal būt grįžkime prie pirmojo klausimo. Sėkmingai sužaistas ir išreklamuotas žaidimas gali jums atnešti sėkmę - patogų ministro fotelį...
Vyrai sukirto rankas.
- Profesoriau jūs sušalęs, jaučiu, kad visai neseniai rankose laikėte antikinio mąstytojo knygos originalą. Baisu... Jei sužinotų ministras – manęs lauktų beprotnamis arba ešafotas. Bet aš jaučiu žaidėjo jėgą, sklindančią iš tavęs... Man reikia tikrumo pojūčio...
- Jausk!
Guru Guru stipriai suspaudė referento ranką.
- Man skauda... – Suvaitojo Galigantas.
- Tai, kad aš neturiu rankų...
- Oi, čia, gi priekinė koja! – pašiurpo referentas.
Guru Guru pavirto į snieginį leopardą.
- Žaidimas prasidėjo!
Guru Guru Galiganto nesudraskė - sutrukdė erudicija, išprusimas, aukšta kilmė ir dvaro etiketas.
Dravenis pasiėmė balalaiką ir uždainavo.
Guru Guru pasipiktino ir pagrasino keliauti į Athos'ą.

16 Kaip Dravenis dieną su rytu sumaišė

- Labas rytas, Draveni. - Koks rytas, jau diena. - Tu ką, buongiorno yra iki penktos šeštos popiet, taigi rytas visiems džentelmenams, kurie geria arbatą ar, be abejo, kavą.
Tai buvo neaiškus intro. Dabar -
16 (Ne)aiškus Dravenio ėjimas.
Kai noras kurti pakeičiamas noru turėti - sustingsta dvasia. Nebelieka jokio augimo. Tikrosios prigimties pažinimo siekis pavirsta EGO įgeidžiais, o žinojimas - nepasotinamu bevertės informacijos ieškojimu, naršymu... Neišvengiamai įsijungia dvasinės realizacijos stabdžiai.
Antrasis vizitas pas Kultūros ministro referentą Galigantą buvo šaltas ir atstumiantis. Guru Guru pajuto, kad ministerijoje jo korta mušta – referentas gavo kitus nurodymus ir atmetė DŽ. Ne formatas.
- Gerbiamas profesoriau, jūs tiek daug visko žinote, ir vis jums maža... Nejau jūs norite savo akademiniu protu aprėpti tai, kas neaprėpiama, neapžvelgiama... Būsiu korektiškas, neužsiminsiu apie dalykus, esančius už pažinimo ribų. Tarkime, kad viską galima pažinti. Bet visos jūsų žinios tėra tik informacija? Ar jūs žinote, kuo skiriasi žinojimas nuo informacijos?
- Įdomu, kuo? – pyktelėjo Guru Guru.
- Žinojimas – tai tvirtas įsitikimas, supratimas, kurio nereikia tikslinti, aiškinti, detalizuoti. Guru Guru, aš ne mokslininkas, todėl kalbėsiu ūkiškai, paprastai. Pateiksiu tik vieną pavyzdį: jūs žinote, kur gyvenate, ir jums nereikia jokios informacijos apie miestą, gatvę, namą, kad surastum savo namus. Jūs ateinate štai ir viskas. Tai ir yra žinojimas.
Guru Guru kantriai išklausė pamokslą, ir visai nelauktai paklausė:
- Sakote, informacija bevertė? Didžiai gerbimas referente, aš, Guru Guru, ar jūs žinote, kad esu iš kitur. Spėkite, iš kur?
- Tik nebandykite mano kabinete susireikšminti! Nepavyks! Taip, žinau, jūs esate kilęs iš Baltistano, kalnuoto regiono, kultūriškai priskiriamas tiek kultūriniam Tibetui, tiek Islamo tradicijai.
- Baltistane nėra baltų, bet yra Skardu slėnis.
Galigantas nejučia prisiminė kiaurą savo kotedžo stogą – reikia skubiai keisti skardą.
- Profesoriau, - piktai rėžė Galigantas, - užteks tauzyti niekus. DŽ nebus finansuojamas, negausite nė cento! Rekomenduoju atsigręžti į paprastesnius dalykus, nustokite skraidyti virtualiais padebesiais... Gyvenimas yra paprastas, ir visa informacija, kad ir kokia ji „vertinga“ būdų, nepadės išgyventi miesto džiunglėse... Savo žiniomis neapmokėsite sąskaitos PC, mokesčių už butą, komunalinius patarnavimus, mirsite badu, mintinai iškalęs kulinarinę enciklopediją.
Vizitas buvo baigtas, bet DŽ niekas negalėjo nei užbaigti, nei ignoruoti, nei anuliuoti... Guru Guru net neatsisveikinęs, išėjo iš tvankaus referento kabineto. Nuotaika buvo sugadinta. Guru Guru aplankė Dravenį.
- Kaip gyvuoji?
- Džiugu, kad stropiai suplanuotoje dienotvarkėje, įtemptame darbų grafike suradai laiko aplankyti mane...
- Ir vėl turiu klausytis tauškalų...
- Nesupratau...
- Draveni, ar tu klingonas?
- Klingonų irgi yra... Nejaugi, tu mane aplankei, nes skubėjai atskleisti šią žiaurią tiesą?
- Draveni, medituodamas tu apakai ir nepastebi, kad tavo gyvenimas tapo lėkštas, neintelektualus: Giedrė, koltas, Chrysler...
- Tai ką tu siūlai?
- Tik tau, Draveni, tik tau, rekomenduoju musmirių balzamą...
- Anapusinės, astralinės kelionės... Brr... – pasipurtė Dravenis, - ar tu žinai, kokia šlykšti savijauta būna sugrįžus? Pykina, leidžia vidurius...
- Už viską reikia mokėti, - moralizavo Guru Guru.
- Būtent!
- Draveni, kokia tavo mėgstamiausia, klingoniška (žinoma) frazė?
- Deja, mano klingoniška mėgstama (ir nežinoma!) frazė yra unikali ir jos neįmanoma išversti į jokią Žemės gyventojų kalbą. Labai apytikslis ir tikrai neteisingas vertimas galimas tik į rusų kalbą: „Нам требуется всё наше время и вся наша энергия, чтобы победить идиотизм в себе...“
- Donas Chuanas?
- Taip, Karlosas Kastaneda (Carlos Castaneda)
- Parašyk šią citatą klingoniškai, yra apie 2000 jų žodžių sukurtų beigi rašmenys, kaip žinai. Beje, klingonų raštas kurtas pagal tibetiečių.
- Guru Guru, nevažiuok ant manęs!
- Nepyk, Draveni, aš ką tik atvykau iš Galiganto kabineto.
- Nuostabu, dar viena Star Trek'o serija: Starship'o Enterprise kapitonas Guru Guru, kovoja su ministerijos Borg'u, kibernetiniu organizmu.
- Aš nė nežinau, kas tas trekas.
- Nežinojimas svarbesnis nei žinojimas. Išgerkime arbatos.
- Taip, Draveni, arbata – tai jėga, prieš kurią beprasmiška priešintis.

17 (eduKACINIS) Guru Guru ėjimas

- Guru Guru, mano galvoje tūno piktas archetipas, kuris drumsčia protą... Tik tada, kai aš parašau jam patinkantį eilėraštį, būnu laimingas... Išsekau nuo kūrybos, amžinai alkanas archetipas, minta tik beprotiškomis metaforomis, keliauja užminuotais žodžių laukais, purto smegenis ir trenktomis mintimis raižo mano pliką galvą. Dreba skeletas, girgžda kiauri dantys...
Dravenis susigraudino.
„Vėl prisisiurbs alaus, kris ant asfalto... Skubiai reikia pagalbos“ – sunerimo Guru Guru.
- Draveni, nusiramink, tavo archetipas – tai ne poezijos diktatorius, tai tik nematomas, bet labai įtartinas tipas, kuris bazuojasi archainėje bazėje. Atlantų paliktoje. Garaže su kosminiu laivu. Ir įkaitais iš Planetos U.
- Tu teisus, grįžęs iš PC, savo krepšyje atrandu ne maisto produktus, bet plytas, akmenis, žvyrą... Iš kokių Mendelejevo elementų sudarytas mano poetinis archetipas?
- Iš A, R, CH, E, T, I, P, A, S. Sudėtinga schema, bet panaši į Rubiko kubą, kurį mes DŽ arenoje, su tavim, Draveni, kadaise sukinėjom... Kodėl neišėjo apskritimas?
- O kas išėjo? Kokia figūra? Gal konstrukcija?
- Žirgas. Iš kažkokių Tr.. Trakų, Troki... Gal Trojėnų? Trojos arklys...
- Supratau, tūlas archetipas – tai petarda, iš vidaus sprogdinanti mano lyrinius jausmus... Skeveldromis krenta pikti, atstumiantys žodžiai, o aš, į nepripažinimo bedugnę, riedu it tuščias butelis alaus... – šiurpo Dravenis.

ant purvino šaligatvio
sviedžiu šviesias mintis
noriu
kad mano eiles
tryptų minia

Vakare, išgirdę trenktas Dravenio eiles, užsidega gatvių žibintai, ir net juodžiausią naktį būna šviesu, nors minia jau miega ir sapnuoja tik tamsius archetipus. Nes rytas.

18 (sekundanto) Dravenio ėjimas

Išaušo neišvengiamos dvikovos neišvengimas rytas. Dravenis Guru Guru kilniai paskolino koltą, o Guru Guru Mylimoji verkė. Galiganto rankose blizgėjo didžiulis revolveris.
- Prie barjero, į pozicijas! – sukomandavo sekundantas Dravenis.
Nesulaukęs signalo, Galigantas klastingai šovė, bet pataikė Draveniui į ausį. Dravenio veidas paplūdo krauju. Giedrė pribėgo prie referento ir smogė jam į krūtinę rankinuku, o Guru Guru atėmė revolverį. Galigantas skubiai paliko dvikovos aikštę. Sužviegė BMW variklis, ir visi išgirdo referento keiksmus:
- Mes dar susitiksime!
- Pragare... – nuvalkiotą frazę holivudiškai užbaigė Dravenis.
- Neeee, pragare per šilta. yra vietų ir baisesnių. Ir tu, Draveni, jų bijai - tai tarpinės būsenos: gyvenime ir po jo (ką reiškia "po jo", iš tikrųjų gyvenimas nenutrūksta, nebent kūne). Pripažink, gi labiausiai bijai, kai kažkas neišspręsta, kai tai yra tarpinės būsenos. Kaip vaikinas iš "Mocarto ir banginio", - nusišaipė Guru Guru.
- Tylėk, šausiu! – pagrasino Dravenis, atgavęs savo koltą.
Šūvis. Bet šovė tikrai ne Dravenis, o Galigantas iš savo automobilio, snaiperio šautuvu. Taikliai, skaudžiai, mirtinai...
Kažkieno sunkus, gal 100 kg kūnas drimba ant žemės. Bažnyčios aidas šį garsą pakartoja 43 kartus.
- Aleliuja, - sako abejingu balsu kunigėlis.
- O man dzin, aš nemirtingas, - atsikelia Guru Guru, nusipurto dulkes nuo drabužių (atsikėlę nuo grindų filmų herojai visada nusipurto dulkes, jei nepradeda kosėti; jei jau kosėja - mirs).
- Ir vėl šou, ir vėl šou, - apsidžiaugė Dravenis, išsitraukė iš kišenės sustumiamą tūbą ir kad užvanos psichodelinę melodiją, kuri net bažnyčios varpų gausmą peršaukė savo intensyvumu.
Miestas budo. Tiesa sakant, tai tušti žodžiai. Niekas ten nebuvo, visi linksminosi pjankėse, klubuose, ir nušvitimas niekam nerūpėjo. Nors patarimai, kaip jo siekti, ranka pasiekiami: va tau internetas, va knygynas, o kažkur ir vienuolynas.
Taip aušo tas rytas Vilniuje, mažame trijų valstybių sąjungos miestelyje.

19 Paslapčių metas. VISI ŠOKAM

Kultūros ministerijoje įvyko spaudos konferencija: itin reikšminga ir svarbi, diametraliai keičianti kultūrinę situaciją. Galigantas paskelbė naują direktyvą:
- Visuomenė, o ypač jaunimas turi buti apsaugoti nuo liguistos rašliavos. Sunkia, chroniška rašymo priklausomybe susirgo beveik visi krašto rašytojai. Rašo ir negali sustoti! Reikia stabdyti, drausminti, gydyti ir bausti. Jau šiandien, dabar, tuoj pat, nedelsiant bus supakuotas poetas Dravenis. Nuprotėjęs eiliuotojas bus gydomas mano (ne)privačioje klinikoje nemokamai. Skelbiu terapinį devizą: pradėkime dieną be poezijos, be grožinės literatūros, be dramaturginių sapaliojimų... Ir dar: knygos bus parduodamos tik pateikus pažymėjimą, visuomenė turi būti apsaugota nuo išsigimusios kūrybos...
O tuo metu, net nenujausdamas katastrofos, Dravenis rašė eiles:

Eilės
Svarbiau
Nei gyvenimas

Duris atvėrė Guru Guru:
- Ne, Draveni, rašymas nėra svarbesnis nei gyvenimas. Kartais vyksta tokių dalykų, kad atrodo, jog sėstum, ir mielai surašytum viską, ne, dar netgi ir nupieštum ir perfilmuotum, bet... O kam? Dėl to mėgstu keliones - nebuvęs TOJ vietoje (psichogeografija?) niekada nesuvoksi jos esmės. Kalbu ne tik apie grožį, energetiką, tiesiog TEN yra TEN, o ČIA yra ČIA.
- Oi, kaip aš žinau, kad rašymas - beviltiškas reikalas... bet aš sunkiai sergu, manyje atsirado priklausomybė nuo rašymo, reikia gydytis... Tik nežinau kaip ir kur... Ar tai liga?
- Ne, kodėl liga? Tai laisvė. Nori - rašai, nori - ne.
- Jokia laisvė! Atseit, nori geri - nori ne, nori rūkai - nori ne, nori loši kazino - nori ne... Taip nebūna.
Nespėjo Dravenis užbaigti savo kalbos, kai į kambarį įvirto 4 (keturi) sanitarai, užlaužė poetui rankas ir nuvedė link greitosios pagalbos furgono. Vis dėlto Dravenis dar suspėjo pasakyti:
- Į sienas įcementuoki mano eiles...
Guru Guru šis „spektaklis“ pasirodė juokingas ir smagus, bet jis žiauriai apsiriko.
Apsiriko jis žiauriai. Na ir žiauriai apsiriko jis. Jis. Žiauriai. Na ir...
P.S.

O tolumoj plaukė laivas su paslaptim,
Su paslaptim plaukė laivas, tolumoj,
Plaukė jis, plaukė,
nieko neatsiklausęs,
ir jam rūpėjo tik vanduo,
kurį mylėjo,
ir paslaptys,
kurias saugojo Marija.

20 Ėjimas. Rongorongo, arba Dravenio išlaisvinimas

Kai Guru Guru itin susikaupęs bandė iššifruoti rongorongo tekstus, į kabinetą įvirto itin pikta Giedrė:
- Dravenį dabar kankina, leidžia skaudžius antibeletristinius vaistus, o tu...
- O ką aš galiu padaryti? Klinikos vieta įslaptinta, o Galiganto nėra darbe. Kur ieškoti?
Giedrė pravirko. Guru Guru Mylimoji ištiesė vandens stiklinę.
- Nurimk, Guru Guru išvaduos Dravenį... Jis mąsto ir kaupia jėgas šuoliui!
Sutrikęs Guru Guru nežinojo ir ką pasakyti, ką pažadėti, kaip nuraminti Giedrę. Visiška aklavietė, neviltis... Staiga po langais sustojo Dravenio Chrysler, ir iš automobilio išlipo aukštas, solidus vyriškis. Suskambo skudučiai. Keistas skambutis. Guru Guru skubiai atvėrė duris.
- Advokatas Aitvaras, - prisistatė atvykėlis, - dabar važiuosime į Galiganto kliniką ir išlaisvinsime Dravenį.
- Nežinau, kodėl, bet aš jumis visiškai pasitikiu... – pritarė Guru Guru.
- Jūs Dravenio giminaitis? – pasiteiravo Guru Guru Mylimoji.
- Įdomus klausimas... – šyptelėjo advokatas.
- Nebūkite stuobriai – daugiau pagarbos, tai mūsų globėjas, užtarėjas... – nusilenkė Giedrė.
- Esu paprastas, nesergu žvaigždžių liga, todėl nereikia jokių komplimentų...
Pagaliau Guru Guru atsitokėjo. Fantastika. Didžiausia mitologijos tyrinėtojo svajonė išsipildė.
- Aitvare, gal jūs galite man padėti iššifruoti rongorongo rašmenis?
- Tai labai paprasta, aš mielai jums padėsiu, bet vėliau. Dabar negalima delsti nė sekundės.
- Jaučiuosi pakylėtas, man jūs padarėte didžiulį įspūdį... – džiūgavo Guru Guru.
- Aš noriu, kad tu pats sau padarytum įspūdį! – pamokė Aitvaras, - stop, fotografuoju prisiminimui... Visuotina asmenukė: Aitvaras ir jo komanda. Važiuojame!
Bet prisiminkime Dravenį. Palatoje atsirado apklotu uždengtas aparatas. Pabiro kalnuotų vietovių nuotraukos... Be jokios vaistų injekcijos Dravenis kliedėjo, pranašavo, tebepatiškai bendravo pats su savimi.
- Aš jau galiu užfiksuoti, stebėti savo mintis. Valio! Tai didžiulis laimėjimas. Dabar, apsiklojęs staltiese, po stalu rašau eilės... Slapta... Jaučiamas bendrų siekių laukas. Su kuo? Gal tai – įspūdis. Kam? Kodėl? Nežinia...
Neradęs atsakymo Dravenis nusprendė, pats sau padaryti įspūdį, ir parašė gerą eilėraštį. Reikalas ne tame, kad čia kažkas ypatingo.
Lyg ir nieko. Eilėraščių buvo daug ir visokių. Bet tokio gero iki šiol niekas nebuvo sukūręs. Galigantas panoro būti altruistu ir filantropu, todėl įtikino Dravenį, kad jį gydo ne bet kas, bet pats Džekas Makanis (Jack Makani), NLP (neurolingvistinio programavimo), transformacinio koučingo treneris, Akashos gydymo sistemos atradėjas ir vienintelis treneris.

Bu bu
Pavirski stabu
bu bu bu
bet tai jau nesvarbu
Bi bo bė
Užkimo gerklė
Bo bo
Laikas sugrįžti namo

Kritikai liaupsino Dravenį. Labai pavojinga, geriau, kai keikia, peikia, tyčiojasi... Ir, matyt, Omeras, (gal Omeras Farukas Ašikas – profesionalus Turkijos krepšininkas) mėgo kiečiau:

Kai ateis,
o ateis,
tai ateis,
ir ateis...
(ir t.t., ir pan.)

Tolo Nobelio dinamitas: Galiganto klinikoje Dravenis ėmė ir parašė gerą eilėraštį. Va nuo to viskas ir prasidėjo. Literatūros saulėlydis ir tuo pačiu kritikos saulėtekis. Geriausias eilėraštis yra, vadinasi, kritikai gali viską sumuoti ir rūšiuoti, o poetams nebėra kas veikt. Dravenis tapo grėsme nacionaliniam saugumui. Reikia pašalinti poetą.
Galigantas jau ruošė gailestingą, bet ir mirtiną injekciją. Dravenis tuoj bus jau išpoetintas, privatizuotos visos metaforos... Jau dirvonuoja žodžių laukai, neauga eilės, artėja lyrinis badas, miražo troškulys.
Į antilyrinę palatą įžengė Aitvaras, Guru Guru, Giedrė ir Guru Guru Mylimoji. Apsvaigusi nuo alkoholio apsauga snaudė. Aitvaras buvo piktas. Jis trenkė lazda Draveniui per kuprą. Gydomasis smūgis. Pasveikimas garantuotas!
- Sakai, miražo troškulys? – juokėsi Aitvaras, - nesąmonė, kas gali trokšti miražo, apgaulės, iliuzijos, sufabrikuotos laimės, stiklinių deimantų, neišdegto molio...
- Sakai, neišdegto molio? Nejaugi tai protinga? – atsigavo Dravenis.
- Kai molis išdegtas, jau negalima žiesti nei ąsočio, nei vazos...
Dravenis žemai nusilenkė Aitvarui ir padeklamavo naujas eiles:

Nuo zen sodo
Iki piliakalnio
Tik vienas žingsnis
Deja
Deja
Palikau kojas
Danguje

Ir visi draugiškai susijuokė, kaip tai įprasta serialuose.
THE END

21 Guru Guru ėjimas. Didžioji iliuzija.

Dravenis ir Guru Guru pavėsinėje gėrė arbatą.
- Draveni, ar tu žinai, kad sugriauti Budos atgaivinti kaip hologramos... Įdomi naujiena...
- ... ir džiugi!
- Labai.... Ir hologramiška.... Budistinė iki kaulų pašaknų... Kur yra kaulų pašaknys:?
- Smegenyse.
- Kieno?
- Sniego senio besmegenio!
- Sniegas ištirpo, karšta, avietės...
Dravenis pacitavo eilėraštį:

kvadratinis esi
brangus konkurente
(ištraukus šaknį)
toks kaip aš
(M.P. - NĮAS psl. 43.)

- Ooooo, seniai teko girdėt :)))))
Laisvės vakarą galima gerti arbatą iki sutemų.
FREEDOM FOR FREE PEOPLE. LAISVĘ LAISVIEMS ŽMONĖMS.
(Kad jie suprastų, jog jau yra laisvi. 30morgh)

P O S T Ž A I D I M A S
 
Ciklono centras

Guru Guru (išduoda šaltiniai) medituoja bandydamas suvokti save ir atrasti vidinę ramybę. Pavargo nuo Miesto... Ir todėl aplankė Dravenį.
- Draveni, o ką čia tu veiki? – paklausė Guru Guru.
- Nieko, visiškai nieko...
- Tai buvo mano atsakymas.
- Gerai, jau gerai, - tarė Dravenis, - neslėpsiu, vis dar rašau... Bet tik tada, kai ateina mintys. Laikas sustoti, liautis kūrus, nes parašyta daug, daugiau nei reikia.
- O kiek reikia? - paklausė Guru Guru.
- Kurti reikia tiek, kol rašymo procesas teikia euforiją, pakylėjimą... – aiškino Dravenis.
- Na, o dabar?
- Kas dabar? Dabar ramu, tikrai ramu...
- Ramu... Prieš audrą?
- Ramu prieš audrą? Tai dualizmas, kurį reikia įveikti: atraski audroje ramybę, ir audrą - rimtyje...
- Ciklono centras...
- Visiškai teisingai!
- Arba paleisk, arba leisk, kad tave tai temptų... Gerą zen posakį radau. V točku.
- Guru Guru, ateis Buda ir tu Jo nesugebėsi užmušti, nes Jis geriausias kovų Meistras. Buda suriš tavo rankas, ir rėkiantį, bei besispardantį it mažą vaiką, nutemps tiesiai į Nirvaną, - džiugiai komentavo Dravenis.
- Jei Jis yra ir taip, kam Jam ateiti?
- Todėl ir sakoma: jei sutiksi Budą, užmušk Budą.

 Vinis

Švelniai, vos pastebimai rudenėjo. Guru Guru buvo giliai nugrimzdęs į mitologijos tyrinėjimus, todėl dienų dienas lindėjo savo kabinete.
- Mielasis, išeik į miestą, prasiblaškyki, - tarė Guru Guru Mylimoji.
- O kur man eiti?
- Aplankyki Dravenį.
Guru Guru abejojo, bet slampinėti gatvėmis be tikslo atrodė kvaila ir nyku.
- Gerai, - pagaliau apsisprendė Guru Guru.
Tik išėjęs iš namų, Guru Guru pasijuto padaręs didžiulę klaidą:
- Ar man reikia prasiblaškyti? Ar aš namisėda? Kokia nesąmonė. Didžioji gyvenimo dalis prabėgo tolimose kelionėse, ekspedicijose, o dabar reikia viską aprašyti, susisteminti... Kažkas juk turi dirbti ir kultūrai!
- Parašykite apie mane knygą, - mintis nutraukė nežinia iš kur išdygęs kaimynas.
- Galvoju apie tai...
Guru Guru skubiai sustabdė taksi. Bevažiuojant į kitą miesto pusę, sukėsi ne tik automobilio ratai, bet ir kvailos mintys. „Ar aš teisingai gyvenu? O gal mano visi ieškojimai ir darbai tai didžiulė klaida?“ Pagaliau taksi sustojo šalia Dravenio būsto. „Ar verta išlipti, gerti žalią arbatą, šnekėti niekus?“. Ir vis dėlto Guru Guru pasiryžo ir atvėrė automobilio dureles. Tai buvo drąsus ir kilnus poelgis. Tikrai. Dravenis tarsi laukė vizito ir nė kiek nesutrikęs pažėrė minčių:
- Guru Guru, visas mano gyvenimas tebuvo klaida, kvailysčių girlianda, kliedesių kaleidoskopas...
„Ir Dravenis mąsto apie tą patį... Nejaugi tai telepatija?“ – nė kiek nepašiurpo Guru Guru ir jau garsiai pridūrė:
- Ne, tai reikalinga klaida. Sistemoje turi būti nuliukai ir vienetai.
- Vadinasi: man - nulis, o tau - vienetas?
- Atvirkščiai
Tai išgirdęs Dravenis nuliūdo. Guru Guru nutarė pralinksminti seną draugą ir prašneko „trenktomis“ eilėmis:

KALEIDOSKOPAS

kalei-
kaliau
kalėme
neiškalėme
karma
vėl
į
formą

Dravenis priėmė iššūkį ir spontaniškai atkirto:

kalvis
be priekalo
be kūjo
be geležies
...
ir net kalvio nėra
tai kas tada kala?
Guru Guru nė kiek nenustebo tokiu atsakymu, ir pagal zen tradiciją, privalėjo netikėtu smūgiu ant grindų nutrenkti Dravenį, bet ištarė dar „trenktesnes“ eiles:
kalla mane kala
kkala
koala
Sugirgždėjo senos medinės lubos ir ant Dravenio galvos nukrito surūdijusi vinis. Hibridinė, holograminė, hadė (HD) vinis. Programos topas, taip sakant. Dravenis teatrališkai nuvirto ant grindų. Nukaltas.
Savo paties k(a)oltu.
 
Aukščiausias kalnas

Pavargo stalinė lempa, monitoriaus ekranas pavirto švytinčia uola. Ties klaviatūros skardžiu liepsnojo Guru Guru mintys, apsuptos mitų gaisais, legendomis. Nepastebimai atplaukė rytas. Į langą pažvelgė saulė. Ankstyvais dulkių atspindžiais kvėpavo mieguistos sienos. Lentynose snūduriavo storos knygos.
 „Ir vėl į lovą? Ne!“ – pasipiktino Guru Guru.
Guru Guru panoro su kuo nors pašnekėti, prasiblaškyti. Miegas ir darbas, darbas ir miegas – jokios romantikos. Guru Guru pasiilgo nuotykių, kelionių.
„Reikia dingti iš namų, kol dar manęs nepagrobė galingasis Morfėjus.“
Skubiai išbėgęs į lauką, Guru Guru įkrito į šviežiai iškastą duobę.
- Žiopliai statybininkai, pamiršo aptverti tvora!
Apačioje buvo minkštas, aksominis smėlis, saugesnis nei geriausias parašiutas. Guru Guru apsidairė. Šalia stovėjo aukštas vyriškis, vilkintis žalsvą, languotą kostiumą.
- Kas tu toks? Gal darbų vykdytojas, o gal aikštelės viršininkas?
- Gal pažiūrėjai? – keistai paklausė nepažįstamasis.
- Ką pažiūrėjau?
- Į bedugnę!
- Aš jau ten.
- Kaski giliau!
- Kastuvą pamečiau.
- Kaski rankomis!
- Tik mintimis.
- Pagaliau supratai, esi mentalinėje bedugnėje.
- Taip...
- Guru Guru, jei tau čia dar nepabodo, noriu pakalbėti apie duobes. Kokia pavojingesnė: mentalinė, finansinė ar paprasta žvyrkelio duobė?
- Duobių duobė.
- O kas ta tūla duobių duobė, gal tai aukščiausias kalnas?
- Duobė yra kalnas (japoniškai jama yra kalnas, slaviškai duobė).
- Taip ir maniau... - pritarė tariamas statybininkas ir dingo.
Nuo lentynos nukrito knyga. Guru Guru krūptelėjo ir pabudo savo kabinete. Pakėlė knygą, atvertė ir perskaitė eiles:

gyvenimas tapo akibrokštu
pavargusiu prožektoriaus spinduliu
debesimis alsuojančia žiema
sniego kauke
sulankstytu saulės šešėliu

Guru Guru net nenusirengęs nuvirto į lovą. Paveikslai ieško spalvų. O ko siekia Guru Guru?

PABAIGA?

Vilnius, 2016 m.