- Draveni, o ką čia tu veiki? – paklausė Guru Guru.
- Nieko, visiškai nieko...
- Tai buvo mano atsakymas.
- Gerai, jau gerai, - tarė Dravenis, - neslėpsiu, vis dar rašau... Bet tik tada, kai ateina mintys. Laikas sustoti, liautis kūrus, nes parašyta daug, daugiau nei reikia.
- O kiek reikia? - paklausė Guru Guru.
- Kurti reikia tiek, kol rašymo procesas teikia euforiją, pakylėjimą... – aiškino Dravenis.
- Na, o dabar?
- Kas dabar? Dabar ramu, tikrai ramu...
- Ramu... Prieš audrą?
- Ramu prieš audrą? Tai dualizmas, kurį reikia įveikti: atraski audroje ramybę, ir audrą - rimtyje...
- Ciklono centras...
- Visiškai teisingai!
- Arba paleisk, arba leisk, kad tave tai temptų... Gerą zen posakį radau. V točku.
- Guru Guru, ateis Buda ir tu Jo nesugebėsi užmušti, nes Jis geriausias kovų Meistras. Buda suriš tavo rankas, ir rėkiantį, bei besispardantį it mažą vaiką, nutemps tiesiai į Nirvaną, - džiugiai komentavo Dravenis.
- Jei Jis yra ir taip, kam Jam ateiti?
- Todėl ir sakoma: jei sutiksi Budą, užmušk Budą.