Naujos eilės iš būsimos poezijos knygos - Uždraustas šifras (1234)

TREČIA STABA

midumi
lietus pagirdė smėlį
patvino žolė
šalia piliakalnio auksu
pražydo pienės
žinau
kad miegu ir dieną
ir naktį

pažadins
ne aukštos mintys
ne muzika gili
bet audra
šviesi žaibo akis
dangaus lūžis

greitesnis nei saulėtas akmuo
išnersiu iš kasdienybės dugno
nurijęs baltą smėlio gurkšnį

netrikdomai oš beržai
į laisvę bris debesys
atplauks
medinės meldų valtys

KETVIRTA STABA

prie vargonų vamzdžių
sidabru pavirtę
ant parketo griūna piligrimai
laukdami palaimos
vieno
vienintelio
švaraus sąskambio
pakylėto garso
dieviškos fugos

bet mūriniuose skliautuose skamba
pražūties muzika
pelenais paverčianti žvaigždes

uždaroje erdvėje
trumpam atgyja aptemę žvilgsniai
bet pristingama drąsos palikti aukštus mūrus
ir tauriai patylėti miške

sudžiuvusios lūpos nepaliauja
kartoti tuos pačius žodžius
kurių galima ir nesakyti

PENKTA STABA

staltiesė
porcelianas
veidrodinė žvakė

atviri kaktusų šešėliai
skamba it grotos
ramu
esu įkalintas arbatos

smegenų zonoje
neperregima tamsa
mąstydamas
prarandu save

dūžta akinių stiklas
apgraibom
apsiplikinau žole

neišjungiama
gyvenimo ceremonija
nepatiriu mirties

Vilnius, 2016 m.