The Industrial Game (pagal sapną 2005 07 03, apie 6 val.). Romanas

I.ŽAIDIMAS PRASIDEDA

Nenoriu minėti savo tikrojo vardo. Ir visi kiti čia minimi vardai nėra ir niekada jau nebus tikri. Turiu patikimų žinių, kad kai kam labai norėtųsi žinoti tikruosius vardus. Vietos? Jos gali būti bet kur. Tad pasitelkite vaizduotę ir, be abejo, kantrybę, jų tikrai prireiks.

Žaidimas tradiciniu laiko suvokimu prasidėjo visai neseniai – prieš 88 dienas. Tačiau tik po kiek laiko supratau jo tikslą.

Tai – karas. Visuotinis. Prieš visus. Anoniminis. Prieš žmones, lekiančius greitkeliais, plušančius didžiuliuose ir ne tokiuose dideliuose dangoraižiuose, gyvenančius dėžutėse, pamiršusius savo žmogiškumą. Atsidavusius “gamink ir vartok” sistemos vergus, tik retkarčiais prabundančius iš savo sapnų. Bet prabudimas – skausmingas, todėl vergystė iš pradžių atrodo išsilaisvinimas. Ir jie vėl nugrimzta į sistemą, laukdami dar vienų suplanuotų atostogų. Kaip aš. Iki Tos dienos.

II.KALNŲ KAIMELIS

- Tau tikrai reikia pailsėti, Bertai, - jau kelintą dieną įkyriai siūlė kolegos, matydami mano pajuodusius paakius. Darbas kėdėje prie kompiuterio 10, 12, o neretai ir 18 valandų per parą daro savo.

Kai ši frazė galutinai įsiėdė į mano dūzgiančias smegenis, buvo penktadienis. Taigi, paskutinė darbo savaitės diena, kaip tik priešpiet. Tada į kontorą užėjo mergina.

2005 07 03, Vilnius

(Bus daugiau)

P.S.Romanai, žaisti su bendraautoriu, buvo tik Žaidimas. Čia yra romanas.