Didysis Žaidimas. 18 (sekundanto) Dravenio ėjimas

- Prie barjero, į pozicijas! – sukomandavo sekundantas Dravenis.

Nesulaukęs signalo, Galigantas klastingai šovė, bet pataikė Draveniui į ausį. Dravenio veidas paplūdo krauju. Giedrė pribėgo prie referento ir smogė jam į krūtinę rankinuku, o Guru Guru atėmė revolverį. Galigantas skubiai paliko dvikovos aikštę. Sužviegė BMW variklis, ir visi išgirdo referento keiksmus:

- Mes dar susitiksime!

- Pragare... – nuvalkiotą frazę holivudiškai užbaigė Dravenis.

- Neeee, pragare per šilta. yra vietų ir baisesnių. Ir tu, Draveni, jų bijai - tai tarpinės būsenos: gyvenime ir po jo (ką reiškia "po jo", iš tikrųjų gyvenimas nenutrūksta, nebent kūne). Pripažink, gi labiausiai bijai, kai kažkas neišspręsta, kai tai yra tarpinės būsenos. Kaip vaikinas iš "Mocarto ir banginio", - nusišaipė Guru Guru.

- Tylėk, šausiu! – pagrasino Dravenis, atgavęs savo koltą.

Šūvis. Bet šovė tikrai ne Dravenis, o Galigantas iš savo automobilio, snaiperio šautuvu. Taikliai, skaudžiai, mirtinai...

Kažkieno sunkus, gal 100 kg kūnas drimba ant žemės. Bažnyčios aidas šį garsą pakartoja 43 kartus.

- Aleliuja, - sako abejingu balsu kunigėlis.

- O man dzin, aš nemirtingas, - atsikelia Guru Guru, nusipurto dulkes nuo drabužių (atsikėlę nuo grindų filmų herojai visada nusipurto dulkes, jei nepradeda kosėti; jei jau kosėja - mirs).

- Ir vėl šou, ir vėl šou, - apsidžiaugė Dravenis, išsitraukė iš kišenės sustumiamą tūbą ir kad užvanos psichodelinę melodiją, kuri net bažnyčios varpų gausmą peršaukė savo intensyvumu.

Miestas budo. Tiesa sakant, tai tušti žodžiai. Niekas ten nebuvo, visi linksminosi pjankėse, klubuose, ir nušvitimas niekam nerūpėjo. Nors patarimai, kaip jo siekti, ranka pasiekiami: va tau internetas, va knygynas, o kažkur ir vienuolynas.

Taip aušo tas rytas Vilniuje, mažame trijų valstybių sąjungos miestelyje.