Didysis Žaidimas. 15 Dravenis gudrauja ir niekur neina

- Ar mes dabar žaidžiame? – perklausė Dravenis.

- Visiškai tikėtina... – samprotavo Guru Guru.

- Ne visiškai... Pusė bokalo, - abejojo Dravenis.

- O kas nugėrė iki pusės?

- Kas nugėrė, tas keulė.

- Draveni, sakei, kad aš Irbis, snieginis leopardas... Grįžkime atgal į snieguotus kalnus, į DŽ (neišėjus iš jo), reikia sugrįžti į ten, kur ir esi.

- Aš taip norėjau būti žmogumi: respektabiliu poliglotu, mąsliu konspirologu, įžvalgiu muzikos tyrinėtoju, net milijonieriumi... Ar daug yra snieginių leopardų, ir ką su jais daryti? Kur link pasuks snieginiai leopardai?

- Į paplūdimį – kur, gi daugiau, ten šalta gira, šilta jūra, karštas smėlis ir saulė, - paaiškino Guru Guru, - kartais reikia ir poilsio...

- Nieko nesupratau?

- Mokykis žaisti!

- Kokių žaidimų reikia mokytis?

Tu ze byč, jė, tu ze byč. Badminton, voleibol, čeburekai, gira.

- O litrbolas?

- Jį pakeitė bambaliapilis.

- Bambaliai - jau uždrausti.

- Tai kad ne... Priduoda juos į bambaliomatus po dešimtcentį.

- Ne dėl taromatų aš sunerimęs: energetiniai meridianai išvagojo mano kūną. Jaučiu atvirą kanalą. Guru Guru, vizualizuok DŽ lauką.

- Taip, Draveni, tu teisus - naujam žaidimui reikia erdvės, todėl keliausiu į Kultūros ministeriją pas Galigantą.

Guru Guru buvo priimtas be eilės, nors koridoriuje lūkuriavo įvairių sričių ir pakraipų menininkų minia.

- Profesoriau, gal yra žaidimas, kuris gali mane paversti ministru? Ar DŽ - egregoras? - smalsavo Galigantas.

- Eg-re-go-ro-nė-ra. Yra Vernadskio noo-sfera, - atsakė Guru Guru.

- Taip, Guru Guru, dvasinis tobulėjimas tampa mada, bet mados keičiasi... Ir kai mano knygų spintoje susikaupia krūva nemadingų knygų, aš jas dovanoju bibliotekoms... Kaip priartėti prie pirminių sėkmės šaltinių? Girdėjau, kad pirminių šaltinių nėra, ir visi tyrinėtojai tyrinėja tik nuorodas į kitus darbus, bet pirminių šaltinių niekas net nematė. Buvau bibliotekoje ir paprašiau Platono knygos, bet originalo neturėjo niekas...

- Platonas rašė kopijomis, originalus naikindavo. Uoloje degindavo. Ne, oloje. O gal uoloje? – ironizavo Guru Guru.

- Kas man atsitiks, jei aš surasiu originalą?

- Gal būt grįžkime prie pirmojo klausimo. Sėkmingai sužaistas ir išreklamuotas žaidimas gali jums atnešti sėkmę - patogų ministro fotelį...

Vyrai sukirto rankas.

- Profesoriau jūs sušalęs, jaučiu, kad visai neseniai rankose laikėte antikinio mąstytojo knygos originalą. Baisu... Jei sužinotų ministras – manęs lauktų beprotnamis arba ešafotas. Bet aš jaučiu žaidėjo jėgą, sklindančią iš tavęs... Man reikia tikrumo pojūčio...

- Jausk!

Guru Guru stipriai suspaudė referento ranką.

- Man skauda... – Suvaitojo Galigantas.

- Tai, kad aš neturiu rankų...

- Oi, čia, gi priekinė koja! – pašiurpo referentas.

Guru Guru pavirto į snieginį leopardą.

- Žaidimas prasidėjo!

Guru Guru Galiganto nesudraskė - sutrukdė erudicija, išprusimas, aukšta kilmė ir dvaro etiketas.

Dravenis pasiėmė balalaiką ir uždainavo.

Guru Guru pasipiktino ir pagrasino keliauti į Athos'ą.