Didysis Žaidimas. 14 (psichodelinis) Dravenio šliaužimas, peraugantis į skrydį

Žaidimų arenos jau nebėra, bet veiksmas vyksta. Dar neaišku, kas bus, bet paslaptis ir slaptas musmirių balzamas visada įkvepia, ir atsiunčia vizijas. Ar haliucinacijos tikros? Jas reginčiam – taip.

- Nuotaika bloga, bet linksma, galbūt todėl, kad nereikia sėdėti prie stalo ir stumdyti figūras, o kaip jautiesi tu? – paklausė iš sienos išlindęs Guru Guru.

- Kaip aš?

- Taip, Draveni, tu, o kas gi daugiau?

- JĖĖĖĖĖGA!

Staiga Dravenis susigriebė:

- Guru Guru, tavęs čia nebuvo... Iš kur tu atsiradai?

- Aš nežinau, iš kokios planetos atvykau į Žemę. Jei nori pasitikslinti, reikia karalienei laišką parašyt.

- Įdomi mintis. Kaip pradėt gi?

- Draveni, Jung‘as yra pasakęs: parodykite man sveiką žmogų - ir aš jį išgydysiu...

- Prieš tai, kai Jung‘as pacitavo save, nes jį gydė Freud'as, kuris gydė visus, nes nesveiki visi. Jung'as tapo sveiku. Ir taip pasakė...

- Ką pasakė? – suriko Guru Guru.

- Jaučiu, kad pasakė: mes sutinkame tik į save panašius...

- Skirtingai nei tu, aš ne vaiduoklis, - nusijuokė Guru Guru.

- Tai kas esi tu?

Vietoj atsakymo Dravenis išgirdo muziką, pažįstamą, girdėtą:

- Mes dar susitiksim... – dainavo Hiperbolė.

- ... niekad visada... – antrino Parabolė.

- Kam?

- Ne kam, o kas?

- Taigi, kas?

- Ba!

Apkurtęs nuo muzikos Dravenis rėkė:

- Guru Guru, tai tik hiperbolė! Ir ką mes čia veikiame? Mus vidinė energija turi "ištraukti", iš vizijų duobės, nes ilgas mokymas turi būti labai, labai trumpas. Tik akimirksnis, gal net ir mažiau, bet mes negalime užfiksuoti net akimirksnio? Ar su drugelių graibštu galima pagauti pro šalį skrendantį laiką?

- O čia jau Fojė. Antis išskrenda į tolimus kraštus, ŽAS'ys parskrido, bet nežinia, kur ganos... – pasakė Guru Guru.

- DŽ turi vykti visatos vestibiulyje, kosmoso koridoriuje... Nesąmonė. Šalin begalybę, mes baigtiniai ir todėl neišvengiamai patirsime fantominius pojūčius. DŽ areną amputavo Juodasis laiškanešys - bet mes vis dar žaidžiame... Pala, o gal DŽ yra DŽordana?

- Mes roko istorijoje, Draveni. Po šimts grybų, va kur DŽ mus atvedė.

- Guru Guru, daugelis roko gerbėjų net nesupranta apie ką dainuoja kultinės grupės, ir kai jiems išverčia tekstus - jie užpyksta. Jei tu parašysi gerą, protingą recenziją, tekstas skaitytojų "neužkabins", tu turi kliedėti, karščiuoti, nepagydomai sirgti muzika, mirtį kas diena dėl roko, ir tavo knygos turi būti panašios į bepročio nekrologus... Neieškoki scenoje autorių, atlikėjų, muzikantų, rašyki apie paprastus dalykus: orą, valgį, poilsį, darbą, pinigus, ir tarsi tarp kitko užsiminki apie neegzistuojančias grupes, pasakok apie muzikantų paklydimus. Skaitytojui įdomu, kaip kompozitorius kovoja su muzika, kaip garsas jį baudžia decibelais, kodėl muzikantas kenčia, krečia kvailystes, apsimeta genijum, bepročiu arba šventuoju...

- Muzika kuriama piemenims, neganantiems karvių, šventų karvių... – patikslino Guru Guru.

- Kam dainuot, jei galima kalbėt? Šnekėk eilėmis!

- Būgnas, kur mano būgnas?

Guru Guru kontūrai suskilo į dvi dalis.

- Guru Guru, paimki šį būgną, tai seno šamano (nepanorusio pasakyti savo vardo dovana), palydėta tokiais prisakymais: įteiki šį būgną asmeniui, turinčiam dvigubą šventumą. Ilgai svarsčiau kandidatus, visi šventieji turi tik vieną, o tu net du šventumus - esi ne paprastas Guru, bet Guru Guru. Dabar tai tavo būgnas, kuriame gyvena dvasios, ir kai pabelsi - jos ateis pas tave.

- Man reikia Dinamikos, ir ji YRA! – sušuko Guru Guru.

Guru Guru spyrė į būgną ir sudaužė jo širdį. Būgnas sudaužė jo širdį. Dužusių širdžių klubas šiandien koncertuoja su Pipirėnų kaimo kapela iš Vabzdynės. Bet viena dvasia liko sveika, nesudužo. Šmėkla, skambant Pipirėnų kaimo kapelai, gličiomis rankomis smaugė Guru Guru kaklą:

- Aš tavęs taip laukiu, laukiu, laukiu, ar žinai?

- Aš Rondas, - prismaugtu balsu iškilmingai tarė Guru Guru, - Rondas campesinas...