Didysis Žaidimas. 10 (metalinis) Dravenio ėjimas (ir daug progų)

Aukštoje poetinėje aukštakrosnėje Guru Guru lydė rimus ir nerimus, metaforas, štampavo žodžių laukus. Nelengva suskystinti kasdienybės perforuotas mintis ir į baltas formas lieti eiles.

- Darbuojiesi? – paklausė Dravenis.

- Vis sunkiau ir sunkiau tobulinti žmonijos skaitymo įgūdžius – kasdien reikia vis daugiau legiruoto plieno. Aš noriu, kad į tobulas formas sustingę žodžiai, it saldūs ledinukai, ištirptų skaitytojų širdyje.

- Atvirkštinis efektas? Sudėtinga, nors ir pažangu, bet gal verta dirbti paprasčiau: sodininko kirveliu iš prisiminimų, nuoskaudų, svajonių sukalti dėžes...

- ... ir jas iki pat viršaus pripildyti šviežiomis braškėmis... - ironizavo Guru Guru.

- ... kad per stiklinės kraštus tekėtų arbata, išvirta ir veidmainių ašarų...

- Aš ne kulinaras, aš – metalurgas! – pasipiktino Guru Guru.

- Neįsižeiski, bet tu į kūrybą žvelgi atsainiu fokusininko žvilgsniu...

- Draveni, aš metalurgas, nes klausau metalo muziką, tu juk nieko prieš?

- O ko tu neklausai?

- Blogų žmonių.

- Guru Guru, ar tu blogas žmogus?

- Man skauda dantį, vadinasi, pagal carma-colos dėsnį, taip.

Guru Guru pažvelgė į savo užburtą širdį, ir suprato – ji plaka. O kada nulūš? Guru Guru buvo pasirengęs kisti, transformuotis kiekvieną akimirką į kitą akimirką, o gal į marsietį, į kosminį, užslėptą, nereklamuojamą save? Guru Guru namuose turėjo kastuvą, nes ketino prie kompiuterio iškasti sutemų duobę, ir palaidoti visas neįtikusias dainas, melodijas, improvizacijas. Guru Guru stokojo padėkų, lengvo deserto, jausmų išlydžių, elektros stulpų. Bejėgės rankos, jos negalėjo ištiesinti senamiesčio gatvių ir į keiksmus sukapotus debesis paversti laimės prospektais. Apgauna akys, dantys, basos pėdos, todėl Guru Guru svaigo, negaudamas atsakymų į klausimus, kurie pavirto žaliomis varlėmis. Svaigina akademinis kvaksėjimas. Šalin balas! Prasminga gyventi tik aukštakrosnės liepsnose, ir gerti skystą metalą. Šviną, kobaltą, uraną... Tada nustoja skaudėti dantys...

- Ar skausmas grynina sielą, ar piktina ją? – paklausė Guru Guru.

- Kai gyveni be stebuklo, skausmas pribaigia...

Iš kur tavo ši miela daina?
Sugrįžk, pagrok man.
Man niekad nerūpėjo daiktai iš šio pasaulio.
Tai buvo Tavo buvimo pajauta, užpildžiusi jį grožiu.

Hafiz

(Vertė Mindaugas Peleckis)

Šiandien yra Jogos, Cojaus, Vasaros Saulėgrįžos ir net Pasaulio Muzikos diena. Ką renkatės, tas ir gerai. Mes jau pasirinkome.