Dravenis ant DŽ lentos balta mokykline kreida rašė eiles:
it vaistažoles
surinksiu kritusius pušų spyglius
praregėsiu
į laiptų turėklus
sudaužęs matinį akinių stiklą
viską matau
todėl
į viršų lipu apgraibom
kamuoja troškulys
dangiški vampyrai
išgėrė sausą dykumų smėlį
kontrabosais aptverti baseinai
šaukia audros debesis
sninga
baltas lubų tinkas
pavirto slidžiu ledo parketu
smelkia lietus
rūgštus it citrinos kvapas
be dujokaukės
visai paprasta uždusti
padalinu save į dvi dalis
virstu abejonių trupmena
pasvirusiu laimės brūkšniu
XXI amžiaus žaislai
išsunkė smegenis
tik arbata gali grąžinti
interneto sujauktą protą
[dabar prašome ištransliuoti visa tai per socialinius interneto tinklus]