- Ačiū! Geras ėjimas, bet liūdna...
- Kokia figūra? Koks ėjimas? Ketinau „pavažiuoti“ tik už metų.
- Kur pavažiuoti?
- Emigruoti draudžiama! – įspėjo Galigantas.
- „Pavažiavus“ - gal išplauks geresnis sprendimas. Žaidžiu, o tai stebina, ir pavyksta laimėti, o tai džiugina...
- Ir neįvertinama... – įgėlė Dravenis.
- O tai liūdina...
- Guru Guru, ar tau gera liūdėti? - paklausė Dravenis.
- Vertina tik pats DŽ.
- Vadinasi, Guru Guru, tavo nuotaikas vertina, analizuoja ir valdo DŽ... Gal todėl tu sieki pergalės, nes tada laimi prizą – puikią savijautą, energiją...
- Kraft? Nei, ikke kraft i dag.
- Guru Guru, tu kalbi norvegiškai?
- Ja, jeg snakker norsk. Snakker dere norsk?
- Žinoma, Guru Guru. Jaja. Tik nė žodžio nesakysiu. Bet tai tavo ėjimas – kalbėti norvegiškai ir stebėti mano reakciją. O gal tai ir yra geriausias dialogas. Vienas šneka, o kitas nieko nesupranta, bet turi stengtis (panaudodamas vidines galias) perlaužti save ir žaibiškai, be jokių kursų išmokti kalbą... Įspūdinga...
- Jo. Jeg lærer norsk bokmål alene av meg selv fordi det er et fantastisk språk.
- Edukacija, restauracija, evakuacija!
- Dravenis nekalba norvegiškai, bet viską supranta! Lygiosios! – paskelbė Galigantas.
Nepatenkintas liko tik Sveikatos šauktukas.
- Kuo aš čia dėtas?
Ir gavo Tai kaip sveikatytė hvordan har du det klaustuku per kuprą.