Trinktelėjo kartoninis žaibas ir Žaidimo stalas pavirto didžiuliu ežeru. Ant lengvų bangų suposi paprasta medinė valtis
- Bijau savo šešėlio, skęstančio gelmėje, meldų ir vandens pabaisų... Bet reikia ryžtis, delsti negalima nė sekundės.
Po vandeniu, prie nugrimzdusių Atlantidos šventyklos vartų šmirinėjo Lydeka ir mąstė:
- Reikia be lifto pakilti į paviršių ir prabilti užkimusiu balsu, pagąsdinti Dravenį. Ne, neįdomu, reikia pramušti valties dugną...
Lydeka čiupo sunkų akmeninį kirvį. Taip, Lydeka turėjo rankas, be to, galėjo transformuotis: pavirsti Undine, suvilioti Dravenį ir paskandinti. Štai taip! Figūra pranoksta bet kokį gyvūną, žmogų, ateivį, bet ką. Žaidžia tik figūros. Visi kiti – žiūrovai.
Kažkas pabeldė į dugną. Smūgiai stiprėjo. Ar atlaikys valtis? Dravenis energingai irklavo, norėdamas greičiau pasiekti krantą.
Išsigelbėti nuo vandens pabaisų, nepaskęsti, sunkiu akmeniu nenugrimzti į dugną.
Štai ir krantas. Dravenis skubiai iššoko iš valties ir nubėgo pieva. Toliau nuo vandens pabaisų. Pagaliau pribėgo seną ąžuolą. Į kamieną buvo atremtos kopėčios. Reikia lipti, jeigu nori įveikti Žaidimo laiką, bristi prieš įvykių srovę ir padaryti gerą ėjimą.
Lipti buvo sunku, nes kopėčios buvo apledėjusios ir slidžios. Negalima sustoti, reikia pasiekti slaptą medžio namelį. Atsipūsti, apmąstyti tolimesnius veiksmus. Štai pagaliau ir svajonių namelis. Dravenis tris kartus pabeldė. Sugirgždėjo durys.
- Draveni, užeik, jauskis kaip namie, - tarė Ruda Voverė, - aš skubu, bet greitai sugrįšiu...
Dravenis drąsiai žengė į vidų. Ant stalo gulėjo galingi jūriniai žiūronai. Tai ženklas. Dravenis priėjo prie lango ir apsižvalgė.
Tolumoje stovėjo jo Chrysler, o šalia mergina. Giedrė! Valio! Staiga sugirgždėjo durys ir ant slenksčio pasirodė Lydeka. Užsimojo kirviu, bet Dravenio koltas buvo greitesnis. Lydeka gailiai suvaitojo:
- Nesisielok, Draveni, tu tik nukirtai Guru Guru figūrą...
Dravenis sutriko, jis nenorėjo Rudos Voverės namelyje palikti lavono (tai buvo ne lavonas – autorių past.), bet apačioje kažkas sukriokė:
- Aš Vilkas Pilkas – tavo figūra. Atiduok man Lydeką. Aš alkanas.
Štai ir išeitis rasta. Dabar reikėjo bėgti prie Chrysler ir gelbėti Giedrę. Keista žaisti varganus žaidimus, eilės tvarka (be jokių kriterijų) rikiuoti haliucinogenines figūras. Kelią pastojo Karvių Banda.
- Mes, t.y. aš esu tik viena figūra, ir dar neapsisprendžiau kurioje lauko pusėje žaisti. Draveni, gal tu nori būti mano, t.y. mūsų piemeniu?
- Guru Guru tinkamesnis ganytojas...
- Supratau, žaisiu jo pusėje. Paskubėki, kol aš atrajoju, nes tuoj sulėtės laikas ir tu patirsi didžiulį diskomfortą. Siek pergalės, greitindamas laiką. Tave išgelbės tik klipo efektas.
- Supratau!
- Dink iš čia, - sumaurojo visos karvės.
Aplenkęs bandą, Dravenis pribėgo prie Giedrės:
- Aš, laukdama tavęs, vos nepavirtau Balta Varna. Ištrauki mane iš Žaidimo. Aš noriu sėdėti žiūrovų salės pirmoje eilėje.
- Važiuojam! – tarė Dravenis.
Dravenis įjungė variklį ir apsidairė. Pirmoje eilėje sėdėjo linksma Giedrė, o priešais rūškanas Guru Guru.
- Tavo Mylimoji vis dar įkalinta Žaidime, o aš...
- Girtis draudžiama! – įspėjo Galigantas, - skiriu tau baudą.
- Laimėjau, laimėjau, laimėjau! – it mažas vaikas siuto Dravenis.
- Dar ne! – abejingai paneigė Guru Guru.
Guru Guru jau buvo sugalvojęs gudrią taktiką, apie kurią Draveniui nepasakojo. Šią taktiką jis pavadino kodiniu pavadinimu NIEKO ir pažymėjo pasvirusiu brūkšneliu (/). Ką tai reiškia?