Didysis Žaidimas. 2 (įslaptintas) Dravenio ėjimas

Bet visi šie Dravenio apgailestavimui buvo niekis, palyginus su spaudos ataka. Guru Guru užgriuvo žurnalistų lavina: dienraščių „The New York Times“, „The Guardian" reporteriai ir, be abejo, vietinė, itin susireikšminusi žiniasklaida.

- Gerbiamas profesoriau, kaip pavyko išvengti branduolinio konflikto? Kodėl jūs nuo pražūties išgelbėjote planetą? Ar jūs pacifistas? – pasipylė klausimai.

Guru Guru tartum susireikšminęs tylėjo, bet reporteriai nesitraukė. Pagaliau Guru Guru sunkiai atsidusęs prabilo:

- Visų pirma, aš dar ne profesorius, o pasaulis man labai brangus... Aš myliu visą žmoniją ir vardan taikos pasiryžęs net mirti...

- Ar pavojingas jūsų oponentas? Ar Dravenis sieks revanšo?

- Nemanau... Bet Dravenis yra įtartinas tipas: niekada nesiskiria su koltu, nemėgsta filosofijos, nevengia haliucinogeninių grybų, medituoja...

Dravenis, negalėdamas pakęsti pagyrūniškos spaudos konferencijos, delnais užspaudė ausis, ir susikaupė. Reikėjo deramo atkirčio, smūgio, nuo kurio susvyruotų Guru Guru prestižas, reputacija, šlovė.

„Kur dabar man eiti?“ – nerimo Dravenis.

Pagaliau apsisprendęs pajudino dvi figūras: Sidabrinę skruzdėlę ir Aksominę pelytę. Kodėl dvi figūras? Didysis Žaidimas buvo universalus, be jokio Teisėjo - tik dėkingi žiūrovai, visagalis Kultūros ministro referentas Galigantas, ir, be abejo, spauda. Na, o kur Guru Guru Mylimoji, Dravenio - Giedrė. Galigantas merginas pavertė žaidimo figūromis ir mėgavosi savo baisiu sprendimu. Taigi, nė kiek neperdedant, nesutirštinant spalvų, planetos likimas atsidūrė Guru Guru ir Dravenio rankose. Žiauru, bet įdomu.

Sidabrinė skruzdėlė parodė taką ir Dravenis drąsiai šoktelėjo ant žaidimo lentos, bet nepavirto figūra – jis visais atvejais būdavo Žaidėjas. Nuėjęs taku kelis šimtus metrų jis pamatė savo seną ir atversta poezijos bloknotą, kuriame Aksominė pelytė skubiai pragraužė Juodąją skylę. Iškilo pavojus Didžiajam Žaidimui, kuris galėjo būti įsiurbtas kartu su Draveniu, Guru Guru, dėkingais žiūrovais, Galigantu ir visomis figūromis. Ir kas bus tada?

- Čia filosofija bejėgė! – kvatojo Aksominė pelytė, - galas tau, ir Didžiajam Žaidimui. Žaidėjas pralaimi prieš figūrą! Štai iki kokio lygio tu nusiritai, Draveni! Cha, cha, cha...

- Reikia gelbėti Dravenį.... – tarė Guru Guru ir užvertė poezijos bloknotą.

Taip dabar Dravenis pralaimėjo. 1:0  Guru Guru naudai - užsidegė tablo. Be to, visi perskaitė ir kvailą eilėraštį:

įsirėžiau į sieną
bet stogu
netapau

Dravenio gerbėjai autsaiderį apmėtė pomidorais, agurkai, moliūgais ir arbūzais. Lengva kontūzija. Dabar Guru Guru ėjimas.

Slopsta TV ekranas su futbolininkų siluetais, gauruota pabaigos ranka, išjungia perjungia kanalą ir parodo savo tikrąjį veidą...