Didysis Žaidimas. 1 (įslaptintas) Guru Guru ėjimas

Salėje kilo triukšmas. Didžiojo žaidimo aistruoliai rėkė:

- Guru Guru – eik!

Netrukus visa salė pradėjo skanduoti:

- GG 1... GG1... GG1!

Guru Guru įsiuto, bet pamatęs į save nugrimzdusį Dravenį, nurimo.

„Reikia žaisti. Niekas man gyvam nepastatys paminklo...“ – atakavo visiškai kvaila mintis.

- Aš tau galiu atriekti storą riekią sapnų, - nelauktai prabilo pirmoje eilėje stovinti keista figūra.

- Kas tu toks?

- Atominis pėstininkas.

- Karys?

- Ne... O gal? Kartą aš įkritau į penkiamatę duobę – ir štai rezultatas.

- Kiek suprantu, duobė buvo penkiametė, t.y. iškasta prieš penkerius metus? – ironizavo Guru Guru.

- Nieko tu nesupranti...

- Ką turiu daryti, kad suprasčiau?

- Pajudink mane, padaryk ėjimą!

- Ačiū.

- Ačiū! To nepakaks! Pajudinki mane! Nebūtina apeiti abejonių šešėlius, mėgaukis nesankcionuotu Didžiojo žaidimo dangumi... – ragino Atominis pėstininkas, - Guru Guru, tu alkanas, patirk koks riebus ambicijų sviestas, koks aštrus sumeluotas sūris: tik sočiai užkirtęs gali įbridęs į radioaktyvų dumblą, kvėpuoti kiaurais batais, nes dujokaukė buvo atimta jau I Pasaulinio karo metu, kad tu galėtum saugiai įkvėpti dozę Falkenhano (Viktor Falkenhahn – tik jau ne jis!) dujų. Tai kaifas!

- Skaičiau, kad yra Didysis Judintojas. Įdomu tai, kad Great Attractor yra ta keista jėga, gravitacinė anomalija, dėl kurios viskas kažkur juda... Filosofai sako, kad, kadangi pirmasis judėjimą sukeliantis judesys negali nusitęsti iki begalybės, turi būti pirmasis judintojas, kuris pats nejudėtų. Tas nejudantis judintojas, Aristotelio požiūriu, yra Dievas. Aristotelio sukurtasis Dievo įvaizdis implikuoja tai, kad Dievas nesidomi pasauliu: Dievas nesikiša į įvykių eigą, o tie įvykiai jo neveikia. Kadangi Dievas pats nejuda, pasaulį judina ne Dievo veikla, o ,,ilgesingas“ medžiagos troškimas pasiekti Dievą kaip grynąją formą. Taigi, štai ir vėl susitiko fizika, religija ir filosofija, kurios tu, Draveni, taip nekenti.

Ir Guru Guru reikšmingai „pavažiavo“ kita figūra – tai buvo Lūšis, taiki rami, katiniška.

- Aš Lūšis, esu tamsaus miško poetė, nedalyvauju nei poezijos pavasariuose, nei rudeniuose...

- Įrodyk, kad esi poetė?

- Štai ir eilėraštis:

PABUDIMAS

anksti ryte
į švitrinį rūką
suvynioki medines tvoras
pagerbki
tiesų spindulį
trumpiausią atstumą
iki bundančios saulės

tolima burė
jau aria vėjo dirvonus
nepastebėsi
kaip atplauks nauja diena

Šiandien ir vėl buvo atrasta Atlantida, pranešė Dirbtinio Intelekto Naujienų Agentūra, pakeitųsi senąjį, morališkai pasenusį Absurdistano Naujienų Agentūros pavadinimą ir visą jo koncepciją. Dabar - jokio absurdo, tik nesąmonės.