Nanotroleibusas

O primityvi žiniasklaida rėkė, kad jokio Žaidimo nėra, tai tik kvailių kvailystės, bevertis menininkų menas verslo verslavime. Yra tik pinigai, o visa kita - šizofreniškos autsaiderių konvulsijos. Tūlas apžvalgininkas (po šio pastebėjimo atleistas iš darbo) gana drąsiai pareiškė, kad galbūt ypatinga buvo tik pirmoji Guru Guru kelionė troleibusu, o visos kitos - bevertės.

- Baisus melas! Įžūlus melas! Demagogija! – siuto Dravenis.

- Patys didingiausi dalykai yra labai paprasti, Draveni, mano troleibusas buvo nano.

- Guru Guru, supratau, troleibusas buvo mažiausias Visatoje... O tu, Guru Guru koks buvai, jeigu mažesnių jau nebūna?

- Mažiausias iš mažiausių, o jei rimtai (paslaptis, sakau tik tau), manęs išvis niekada nebuvo ir nėra.

- Pagaliau... Pagaliau išgirdau teisingą atsakymą! - nudžiugo Dravenis.

- Prisiminiau dėžutę...

- Saldainių? – sukluso Dravenis.

- Ne... O ta dėžutė buvo tikrai stebuklas kažkoks - išdygo lyg niekur nieko prieš akis prekeivis toks hiparikas. Ir dar kur - visiškai katalikiškame krašte... Atidarai - tuščia. Buda gražiai nupieštas, kokio gal Tailando stiliumi ar pan.

- Viskas aišku - dėžutėje buvo troleibusas!

- Kalbi kaip šoferis...

- Aš ralistas, bet ne realistas!

- Draveni, nurimk, netgi du, - patikslino nanotechnikas Guru Guru, mintyse juokdamasis, nes nanotroleibusų į tokią dėžutę gi kad ir milijardą galima prileisti. Kaip žuvyčių. O, gera mintis, reikia patobulinti.

Trumpam (1/75 sekundės) dingo apvali, atlasinė šachmatų lenta ir visos figūros...