Baltas brūkšnys

atrodė
nebus banketo pabaigos
ir visą naktį
vaiduokliams teks dengti stalus

pagautas sutemų
beviltiškai delsia rytas
svaigstu haliucinogeninių grybų kvapais
sklindančiais iš smėlio laikrodžių švytuoklių

demaskuotas
tuščių stiklo taurių
beviltiškų tostų dūžių
panirau į prisiminimų dulkes

tolimos žvaigždės atvėrė langus
galiu suskaičiuoti kambario sienas
nepaspringti keturiais kampais
paaiškinti
kodėl kilimas pavirto gėlėta pieva

neužkimęs
žiūriu į mėnulį
riedantį lubomis

žinau
dangus surinktas
iš aštrių stiklo šukių
ir tik audros debesys
gali grąžinti pamestus sparnus

metas evakuotis iš namų
pėsčiam pasiekti pasakų miestą  

ir tik
į paribį
nuspirtas laiko
atsikračiau prabangaus parketo dekoro
diskotekinės sudužusių lempučių šviesos

o kai aptemo
sulaužytos rankos
iškirtau duris į rytą
į baltą asfalto brūkšnį
juodas saulės akis

Vilnius, 2016 m.