Paskendusi šalis

- That is the konkols.

- Supratau, - apsidžiaugė Dravenis, - tai kankliai arba kanklės...Tautiška, skambu...

Deja, Guru Guru nepritarė Dravenio etnoentuziazmui, bet nenorėdamas beprasmio ginčo, atsakė kitaip:

- Trututututututuuuuuuuu!!!

Kartu su Guru Guru surėkė ir didžiulis kormoranas. Juodas, kandidatas į blogiečius, atvykėlis iš tolimų kraštų, besislapstantis nuo plėšrių pterodaktilių savivalės... Dabar atėjo filosofijos, o gal ir kitokios disciplinos valanda. Guru Guru rėžė nerepetuotą kalbą, be jokio konspekto, špargalkės ar internetinės nuorodos...

- Atlantai mums paliko povandeninius miestus ir patys iš žemės persikėlė į vandenį.

- Atlantai mus paskandino, o patys išskrido toli, toli į kitas planetas... Nejaugi Vilnius, Šiauliai, Kaunas ir Klaipėda apsemti vandens? Žinau, kalbu nelogiškai, bet intuicija man sufleruoja, kad mes jau paskendome, ir tik kai kurie laimingesni (vienas milijonas!) išplaukė į išsvajotą sausumą, kurioje galima gauti darbą, padorų atlyginimą, džiaugtis demokratija? Tu, esi menininkas, ar esi gavęs atlygį už savo sunkų darbą? Aš, Dravenis, rašau kvailas eiles, todėl dar galiu pakentėti, palaukti... Gal po mirties bus išleista ir mano poezijos knyga...

Ir kai prabyla mirę poetai, verkia prozos meistrai, o miesto gatvės lieka tuščios ir gyvos, atlantai skrodžia vandenynus, su džiaugsmu įveikia naujus kubinius Okeano kilometrus ir skleidžia optimizmą delfinų ir banginių garsais.

Okeanas, 2016 m.