Korno valtis

Eilės Algimanto Lyvos, muzika Mindaugo Peleckio.

NE AŠ

gimstu
ir mirštu
miesto duobėje
kasdien

tariama sėkme
žiba žėrutis
smėlėta
žvyro karjera

visai arti
beveik šalia
ekskavatoriaus
duobė

akina
netikras auksas
įrėmintas
mediniais
gyvenimo rėmais

tikrasis veidas
visada šalia
blizgus veidrodis
atspindi kitą žmogų
ne mane

KALINYS

dar nėra
devynių valandų
vis viena
negaliu pabėgti
esu surakintas
įkalintas
ir vienintelis vaistas
kuris nepadeda
rytas
žadantis
tik naują
dieną

POETINĖ DESTRUKCIJA

beprasmybės ilgesiu
kvėpuoja audros debesys

pro dangoraižio prizmę
it elektrinis gangsteris
braunasi bebaimis žaibas

laukiu Perkūno
skeptro smūgio
spektro lūžio
galios

noriu anomalių
įmagnetintų
kelionių

pikiruoju į atvirą
kanalizacijos šulinį

iškulti stiklinių
dangaus langų

DYKUMA

ar pakanka būti tik gyvam
ir dvasios vienutėje
sienoms deklamuoti eiles
tol kol ištrupės batų dantys
ir pavėlavęs traukinys
atveš laisvės raktus

arbatoje aidi patrankų šūviai
skęsta šokoladiniai lėktuvnešiai
tirpsta cukriniai kareivėliai

neieškau snieguotų kalnų
saugančių nuo atominio grybo
nikotino
alaus

ant stogo suodini kaminai
šoka baltą gulbių šokį
o aš
genamas alkanų sapnų
geriu skaidrų smėlį
ir virstu
šviesia
stikline dykuma

MELOMANO KRITIMAS

negelbsti
dvi stambios
garso kolonėlės

kamerinė
kilimo duobė
smogia į nugarą

nepalikęs
net akustinio šešėlio
krentu žemyn

negelbsti rankos
siekiančios
plokštelių
dar neužkaltų
paskutinių langų

nežinau
kaip atverti akis
kaip
iš naujo
išvysti seną
kolekcinį horizontą
siūlantį tobulėti
girdėti pirmyn

ORAS

debesų potvyniai
raguvomis išakėjo pievas
stilingos varnos
suka plėšrius ratus
ir į žolės gelmę
smeigia aštrius riksmus
skubiai
pūkais
migruoja nužydėjusios pienės
tik sekliuose upeliuose
vis dar stovi samanoti akmenys
neprarasti laike

GOLFAS

mieste
tikra
kuklumo šventė

ant stogų
lunatikai
žaidžia golfą

dabar jau leista
paprastai
be žavesio
prarasti
žemės trauką
lenktyniauti su varnomis
taikliu lazdos smūgiu
šypsotis laisvei
į tamsias orlaides
kalti svajonės

lengva būti
baltu
juodu
dūmų kamuoliuku

nėra spalvų
tik lakūs
kaminų suodžiai

KORNO VALTIS

nėra nieko girtesnio
nei blaivus gyvenimas
įkalkime ragą gyvo alaus
meteoritų vinį
į paskutinio kurėno bortą
ir plaukime į marias
nes jūra tik iki kelių
ir skęstame
ne vandenyje

Vilnius-Šv. Nikolajus (Kreta), 2016 m.