Premjeroje „Perplex“ – asociatyvaus mąstymo žaidimai

26-erių M. Klimaitė teatro režisūros mokėsi Klaipėdos universitete. Studijų metais pagal mainų programą ji iškeliavo mokytis į Plymutą, vėliau Londono universitete baigė teatro magistro studijas.  2015 m. M. Klimaitė stažavosi pasaulinėje režisierių laboratorijoje Linkolno teatro centre, Niujorke, kur turėjo unikalią galimybę dirbti su Brodvėjaus aktoriais. Į Lietuvą grįžusi jaunoji menininkė laimėjo pirmą vietą Juozo Miltinio dramos teatro organizuotame „Jaunųjų režisierių konkurse“. Šiame teatre ji sukūrė neseniai „Tylos!“ festivalyje pristatytą spektaklį pagal M. Ravenhilo pjesę „Baseinas (be vandens)“.

Spektaklis Jaunimo teatre – tai jau penktas profesionalus M. Klimaitės darbas Lietuvoje. Žiūrovai, nusprendę ateiti į premjerą, yra raginami pamiršti bet kokį išankstinį žinojimą apie tai, kas teatre yra siužetas, charakteriai, pasakojimo laikas ir erdvė. Spektaklyje veiksmo logika keisis dažniau už pavasarinį Lietuvos orą. Kaip teigia kūrybinė grupė, reikėtų nusiteikti savitiems asociatyvaus mąstymo žaidimams, kuriuose netrūks farso elementų, kylančių iš gana paradoksalių situacijų. Dėl to ir pavadinimas toks neįprastas lietuviškai publikai – „Perplex“ (liet. „Sutrikę“, iš vokiečių kalbos pjesę vertė Jūratė Pieslytė), kad iš anksto sutrikdytų žiūrovą.

Mariusas von Mayenburgas (g. 1972 m.) – vienas ryškiausių ir dažniausiai prodiusuojamų šiuolaikinių Vokietijos dramaturgų. Tarptautinį pripažinimą jam pelnė 1996 m. parašyta pjesė „Ugnies veidas“ (Lietuvoje pastatyta Oskaro Koršunovo teatre). Absurdo komedija „Perplex“ taps jau septintuoju von Mayenburgo kūriniu, radusiu kelią į lietuvišką sceną.

Berlyno Schaubühne teatre savo kūrybinius sumanymus įgyvendinantis von Mayenburgas, dažnai rašo specialiai šio teatro aktoriams. „Aš reaguoju į tradicijas, su kuriomis tenka susidurti teatre, reaguoju į aktorius. Dirbdamas nuolatos skaitau šiuolaikines pjeses. Visada analizuoju, ko man jose trūksta, kodėl jos nepasiekia adresato, ir tada, norėdamas užpildyti tą trūkumą, pats bandau  rašyti“, – teigia dramaturgas. 2010 m. įvykusią „Perplex“ premjerą žiūrovai stebėjo su dvigubu smalsumu: dramaturgas pirmąkart ryžosi pats režisuoti savo kūrinį.

Pjesėje veiksmas vyksta jaunos poros namuose. Iš atostogų grįžę Giedrė ir Simonas (dramaturgo siūlymu, personažų vardai spektaklyje buvo pakeisti vaidinančių aktorių vardais), įėję į butą, pastebi ženklus, bylojančius apie pakitusią namų atmosferą: nematyti augalai, perstumdyti baldai, dingusi elektra. Netrukus pasirodo jų draugai Jonė ir Ignas, kuriems buvo patikėta prižiūrėti namus. Laikini gyventojai dabar elgiasi taip, lyg būtų teisėti savininkai. Tolimesni įvykiai yra sunkiai nupasakojami: akibrokšto sukrėsti, tikrieji namų šeimininkai pasišalina ir kitą kartą grįžta ne be tie, kas buvo anksčiau. Keturių žmonių bandymas susikalbėti ir išsiaiškinti, kas yra kas, transformuojasi į siurrealistinį balaganą ir pažeria begalę provokuojančių nūdienos temų.

Anot režisierės M. Klimaitės, pjesėje „Perplex“ yra kalbama apie šiuolaikinio žmogaus, kurio gyvybę palaiko nenormalus kiekis (dez)informacijos, tapatybę ir jos trapumą. Naujuoju spektakliu ji bandys demaskuoti ne tik pasąmonės modelio veikimą, bet ir patį teatrą, kuriantį apgavikišką realybės iliuziją. Motyvuodama pjesės pasirinkimą, jaunoji kūrėja sako: „Šiame kūrinyje tarsi viskas aišku ir racionaliai suprantama, bet kartu yra kažkas nepaaiškinama, kaip, pavyzdžiui, Rene Magritteʼo darbuose, – toks siurrealistinis realizmas. Papirko ir toji sodri Mayenburgo ironija. Visgi svarbiausia, renkantis medžiagą spektakliui, man yra tema ir tai, kiek ji aktuali, paveiki. Esu tikra – jei kūrinys svarbus tau, jis bus svarbus ir žiūrovui.“