Apie jūrą mane

Šiandien man – diena, kai mokausi paleisti. Kai vėl ir vėl leidžiuosi apgaubiama visatos ir visų tų žmonių, kurie mane myli. Tokios dienos nutinka, nes be kaitos mes neaugam. Nes jūra nenustoja banguoti niekada. Nes kažkas pasakė, kad laivai saugiausi uostuose, bet laivai nėra tam sukurti.

Aš renkuosi palikti savo laivą ir atrasti kitą. Atrasti tą jausmą, kuris nepalieka. Kuris randa kelią į pažįstamą uostą, kuris sukuria naujus uostus...

Aš noriu pamiršti saugumą, bet nenoriu skęsti amžinai. Noriu, būti tavo švyturiu ir tavo uostu. Noriu būti bangom ir tais akmenim, į kuriuos jos atsimuša ir atrasti tave ten. Noriu, kad mano namų durys atsidarytų tik tiem, kurie turi tinkamus raktus, ir tik juose rasti užuovėją, ir tik taip ieškoti skylių savo nekantriai sulankstytuose tinkluose.

Nes dabar šitie vandenys yra mano namai...