Karas tu

Einu per peilių pievas. Nes karas. Nes (iš)gyventi moku labiau, nei moku kvėpuoti. Einu. Ir peiliai eina per mane. Milimetrais matuojam kiekvieną akimirksnį. Paleisk. Paleist. Pakartot. Suklyst. Syklyst geriau. Aš – tavo šūvis. Aš – tavo jaukas, tu mano kaukė. Dar vienas neišnaudotas ėjimas. Ar besugrįšim? Ar beužgysim? Stačiatikių kryžius ir Mozės perskirta jūra. Nelyg mes visi neturėtumėm laiko išlaukt, kol pakyla duona. Kol užgyja nematomos erdvės. Kol užauga laukimas. Kol liūdesys nebeturi vietos.  Aplink tiek daug rankų, tiek daug peilių ir tu vis dar vienas.

Bet dabar jau žinau – laiko nėra ir nėra laiko. Aš pastumiu pilnatį link tavo tilto ir krinta karalius. Nebėra nei šacho, nei mato. Nebėra net žaidėjų. Tik karas.