„Ačiū“ festivaliui „Žodžiai“

Vaikų teatro grupės prieš festivalį gavo užduotį sukurti 10 minučių etiudus su atraminiais žodžiais: laisvė, teisė, pareiga, atsakomybė. Teatrinė interpretacija iš tiesų buvo labai skirtinga: vieni mėgavosi galimybe išreikšti laisvės idėją per judesį, kiti gilinosi į teisės problemas, dar kitiems svarbiausia buvo pareiga ir atsakomybė. Kai kurie kolektyvai pasinaudojo žinomų autorių knygų idėjomis, kitų teatrinės improvizacijos daugiau buvo įtakotos kuriančių teatralų kūrybos. Keista, bet programoje autoriai nebuvo nurodomi.

Šių metų festivalis nuo vykusio 2015 m. išsiskyrė išaugusia teatrine kokybe: nuoširdumu,  žodžio raiška, prasmės ir meninės tiesos ieškojimais, judesio tikslumu bei visų šių komponentų darna. Tiesa, gal ne visiems viskas gerai pavyko, bet vertinimo komisija: Aurelija Čeredatė, Teklė Kavtaradzė, pirmą kartą - Laura Stančikaitė, įvertino ne tik atradimus, bet ir gerus norus, pastangas bei pozityvias idėjas. Šį kartą festivalis buvo neabejotina meistriškumo mokykla. Beveik visi sugebėjo išsiversti su minimaliomis scenografijos detalėmis, o Ilona Viltrakienė į sceną perkėlė šachmatų lentą, o jaunuosius aktorius aprengė kaip šachmatų figūras. Jos idėją galėtų „pasiskolinti“ ir profesionalai.Idėjų cirkuliacija Lietuvoje gan paslaptinga ir  kartais su nuostaba gali sužinoti, kad esi savo sumanymo, teksto  ar spektaklio plagiatorius, nors cituoti juk visada galima...

Apdovanoti „Už aukštą meninį lygį“.

Vilniaus šv. Kristoforo progimnazijos teatro studija „Pelėdžiukas“ su ištrauka „Laikas eina“.

Kompozicijos autorė, scenografė, muzikos vadovė Vandutė Šlionskienė.

Vienas geriausių festivalio pasirodymas su pradinukais. Vaikai tarsi mažieji išminčiai ne tik atskleidžia paslaptį, kad „ karaliai vagia laiką“, bet tiksliai kaip tikri scenos meistrai sugeba paklusti laiko tėkmei, harmoningai suderinti tekstą,  judesį, muzikalumą bei sekti burtininku dirigentu, kuris puikiai atliko savo vaidmenį.

Zarasų ,,Ąžuolo“ gimnazija teatro grupė su etiudu „Jums įsakyta eiti vaidinti“. Vadovė Gražina Karlaitė apstulbino virtuoziška žodžio, ritmo, muzikos ir  judesio derme. Jaunatviškai karštas gyvenimo o kartu ir teatro egzistavimo prasmės ieškojimas iš tiesų sujaudino. Neišgirdau nė vieno banalaus žodžio, buvo tik gili, prasminga įžvalga į sielos vidų ir vienintelė mintis, kad matau  Lietuvos teatro ateitį bei aktorius, kurie nebenori būti tik įsakymų vykdytojais.  Žodis – kaip pojūtis, pulsuojantis, turintis prasmę, potekstę ir net skonį – toks buvo sukrečiantis šios trupės pasirodymas. Visiška priešingybė tam, ką kartais pamatai valstybiniame teatre –  vien tingų vangumą.

Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro II grupės etiudas „Kur bėga Šešupė“. Ši Ilonos Viltrakienės vadovaujama grupė sąmoningai, atsakingai, meistriškai ir su humoru pasižiūrėjo į Lietuvos istoriją spaudos draudimo metais. Kaip ištikimi J. Basanavičiaus pasekėjai vieninteliai savo etiudui pasirinko tautinę temą, smagiai ją išvystė, parodydami medalių bei apdovanojimų beprasmiškumą istorijos vingiuose, Atrodo, kad jaunieji artistai pratęsė „ Dr. Jono Basanavičiaus gimtinės“ muziejaus Ožkabalių kaime veiklą.  
 
Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro III grupės etiudas pagal V. Šekspyro pjesę „Romeo ir Džiuljeta“ sužavėjo idėjos originalumu, estetiniu pateikimu, kostiumais ir judesio švara.

Dvi tarpusavyje kariaujančios šeimos – Monteki ir Kapuleti – meistriškai juda kaip šachmatų partijos figūros: vieni juodieji, o kiti baltieji, tik nugalėtojų  šioje istorijoje nėra...

Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazija – VDG teatro studija su ištrauka iš R. Bacho knygos „Džonatanas Livingstonas Žuvėdra“. Vadovė Vida Pakalniškienė. Tekstas gerai žinomas, išaukštinantis skrydžio laisvės idėją filosofinė poezija prozoje. Tikrai nelengvas teatrinis ‚riešutas“ būtų ir profesionalams. O štai jaunieji pajūrio artistai sužavėjo subtilumu, judesio ir teksto raiška, meniškomis nuotraukomis ir sukūrė užburiantį teatrinį reginį. Vienintelis mažas trūkumas – vietomis jaunystei būdingas maksimalizmas – aiškinti žiūrovams žodžių prasmę užuot kalbėjus su žiūrovu kaip su sau lygiais pašnekovais. Bet, gal būt tai patirties stoka, nes publika kiekvieną kartą yra skirtinga.

Taip pat apdovanoti:

Už aktualumą, jautrumą ir meilę Lietuvai -  Daugų Vlado Mirono gimnazijos teatro būrelis "O!", kuriam vadovauja Žiedūnė Maldonienė. Jie sukūrė įtaigų etiudą Lietuvai skaudžia emigracijos tema „Teišgirsta“. Vieniši vaikai su lagaminais ir telefonais rankose. Jie skambina savo tėvams ir prašo jų sugrįžti ir būti kartu. Jie skaudžiai išrėkė nepagražintą tiesą apie Lietuvos vaikų gyvenimą.

Už temos jautrumą ir teatrinės struktūros aiškumą - Alytaus Putinų gimnazijos teatrinė grupė su etiudu „Tylėk, kalbėsiu aš“ Vadovės Asta Labutienė ir Žiedūnė Maldonienė. Trupė pasirinko kiekvienam vaikui jautrią temą: užsiėmusių tėvų ir dėmesio reikalaujančių vaikų tarpusavio santykių gvildenimą. Amžina kartų problema: ko nori vaikai ir ko reikalauja tėvai? Dažnai jų norai nesutampa, bet jaunieji aktoriai sutartinai šaukia: norėjau gyventi! Neparduodame tėvų! Deklaratyvu? Taip, bet taip vaikai išreiškia savo poziciją prieštaringoje visuomenėje..

Už laisvę, muzikalumą ir judesio grakštumą Alytaus Šaltinių pagrindinės mokyklos Teatro studija „Vėjūnė“ etiudas „Debesėlis ir kopa“,  vadovė Asta Labutienė. Šis etiudas išsiskyrė mielu, betarpišku, lengvu ir subtiliu persikūnijimu į neapčiuopiamą debesėlio ir slystančios laike ir erdvėje kopos dialogą ir žavų gėlių žiedų alsavimą.

Už plastiką ir socialinę integraciją - Vilniaus VšĮ KRC Liaudies teatro „Mimika“ ir Vilniaus Maironio progimnazijos bendras projektas „Gyvenimas už stiklo sienos“, Vadovė Janina Mažeikienė. Etiudas – iššūkis, kad galėtume suvokti, kitokį gyvenimą, stebina jutiminio pasaulio ribų praplėtimu: pradžioje net nesuvoki, kad muzikoje ritmingai juda kurtieji. Noras per teatrą įprasminti savo būties tragiškumą iš tiesų giliai sujaudina.

Už vizualumą ir temos drąstiškumą įvertinta Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos teatro studija ,,Žmogonai“ su etiudu „Heroinas“ pagal Melvino Burgeso knygą, vadovė Aldona Ramelienė. Narkotikų tema  skaudus mūsų visuomenės pūlinys, liūnas iš kurio ne kiekvienas gali išsigelbėti.

Festivalį užbaigė Lietuvos vaikų ir jaunimo centro teatro studijos „Blukis“ ir VšĮ „Pijaus palėpė“ bendros grupės etiudas, vadovės: Asta Valiukevičienė (viena iš festivalio organizatorių) ir Ieva Giniotytė, kuris buvo įvertintas  „Už lakoniškumą, nuoširdumą ir žavesį.“

Ačiū visiems, kurie dalyvaudami sukūrė teatro šventę.