Virusas 2.016

- Labas rytas, Draveni.

- Labas rytas, Guru Guru.

- Kas naujo?

- Ogi nieko...

- Tai šiandien diskutuosime?

- Šnekėsim...

- O ką? – susidomėjo Dravenis

- Nežinau... – kostelėjo Guru Guru.

- Gera tema...

- Ir man patinka, - Guru Guru languota servetėle išvalė nosį.

Guru Guru slogavo, galbūt kūno temperatūra pakilo virš normos.

- O nežinai ko? – nekreipdamas jokio dėmesio į draugo negalavimą, kamantinėjo Dravenis.

- Kad nieko nežinau...

Guru Guru ilgai kosėjo, po to nusispjovė ant šaligatvio.

- Čia visai įdomu, - susidomėjo Dravenis

- Ir man pačiam kažkaip...

Guru Guru tris kartus itin garsiai nusičiaudėjo.

- O seniai nežinai? – tardė Dravenis.

- Kad nė nežinau...

Guru Guru susvyravo ir atsirėmė į stulpą.

- O ką žinai? – panoro pasinaudoti draugo silpnumu Dravenis

- Kad nežinau...

- Tai jau žinojimas, apgavike, o dar sakei, kad nežinai! – triumfavo Dravenis

- Nežinau, ką atsakyti...

- Na, nežinau, nežinau...- ironizavo Dravenis, - o aš žinau – tave pričiupo virusas, tu gripuoji.

Nosinė iškrito iš Guru Guru rankos ir it burė nuskrido gatve. Guru Guru susverdėjo... Bet nenukrito ant šaligatvio. Guru Guru nebijojo jokių štamų, virusų ir bakterijų. Jis buvo atsparus viskam.

Nes jo tikroji prigimtis buvo virus...vikšr...drug..., kuris apčiuopom ėjo į šviesą