Fotoataka

- Draveni, ar paprastos asmenukės gali įveikti mąstymo bedugnę?

- Guru Guru, ar Tu įstrigai sulėtintame savo veido šuolio fotografavime?

- Aš nesu įklimpęs į objektyvo pelkę... Aš žinau išeitį: kiekvienoje rankoje - mobiliukas, ir dvi asmenukės vienu metu...

- Stereo? – ironizavo Dravenis.

- Ar aš europietis?

- Mono...

- Štai ką aš noriu pasakyti, kad europietis apie asmenybės vidų sprendžia pagal išorę. Svarbi uniforma, apranga, mados... Pavyzdžiui, neuniformuotas policininkas, vienuolis be abito, teisėjas be mantijos nekelia pasitikėjimo.

- Kitaip sakant, vidus turi atsiskleisti per išorę?

- Panašiai, - nepaneigė Guru Guru ir pašiurpo.

Dvi visiškai skirtingos asmenukės: vienoje Guru Guru (taip ir turėjo būti!), o  k i t o j e – išsišiepęs Galiganto snukis. Guru Guru staigiai atsigręžė. Už nugaros stovėjo referentas.

- Pričiupau! – kvatojo visagalis biurokratas.

- Kur dingo mano Mylimoji ir Giedrė?

- Kol jūs mėgavotės savimi ir šnekėjote niekus, aš pagrobiau merginas. Būkite ramūs, aš iš Kultūros ministerijos, todėl esu itin civilizuotas, mandagus, švankus. Esu tikras džentelmenas (pirma karta nuo žagrės!) ir jūsų damų tikrai neskriausiu...

Galigantas įkrito į didžiulį BMV ir nuvažiavo nežinoma kryptimi.

Autoriai norėtų įspėti, kad asmenukės nėra blogis, besiformuojantis neigiamas prietaras, nelaimių paieška, ar asmeninė tragedija... Bet ar draugams palengvėjo, supratus šią tiesą? Abejoju... Reikėjo išlaisvinti merginas, bet apie tai jau kitoje istorijoje...

Se-lfi? Lfi, se.